Zarasų krašto garbės piliečio Al Jaffee (JAV) draugų likimų istorijos

Kai karikatūristo, Zarasų krašto garbės piliečio Al Jaffee (JAV) interviu pasiekė LRT radijo eterį ir jame nuskambėjo kelios buvusių zarasiškių pavardės, atsirado didelis noras sužinoti apie jų likimus. Dviejų iš jų jau žinomi.

Chaimas Muselis (tėvo vardas Jakov), gim. 1922 m. Zarasuose. Didžiojo Tėvynės karo metais jis tarnavo 16-oje lietuviškoje šaulių divizijoje ir 1943 m. žuvo mūšyje (žuvimo data birželio 7 d., pagal pulkininko raštininko ir draugų liudijimus – birželio 6 d.). Palaidotas žūties vietoje Kamenkos kaime, Sverdlovsko rajone, Oriolo srityje (Rusija). Pavyko rasti ir jo palaidojimo vietos bei joje įrašytų žuvusiųjų antkapinio paminklo nuotrauką.

Chaimo Muselio žuvimo aplinkybes paliudijo vaikystės Zarasuose draugas Bernardas-Dovas Lintup (pridedamas jo liudijimas hebrajų kalba).

Tądien Chaimas su kitais kariais buvo gynybos apkase (taške). Vokiečių armijos šarvuotis iššovė kelis šaudmenis ir pataikęs į apkasą jį sunaikino. Gyvas išliko tik Chaimas, visi kiti kartu buvę kariai žuvo. Šarvuotis prisiartino prie apkaso ir nukreipė patranką į Chaimą. Tarp jų buvo apie 1,5 m atstumas. Chaimas ištraukė laikytos granatos žiedą, bet jos nesviedė – laikė sugniaužęs rankoje tol, kol ji sprogo. Iš kito apkaso visą tai matė dalyvavę mūšyje kariai – jie ir papasakojo šią istoriją 31 šaulių brigadoje, 84 pulke, 3-je kulkosvaidininkų kuopoje tarnavusiam Bernardui-Dovui Lintup, o šis – Chaimo Muselio artimiesiems (liudijimą pateikė ir iš hebrajų kalbos išvertė Zalmanas Tzibelis iš Izraelio).

Apie Al Jaffee draugą Bernardą Lintup žinias suteikė Chaimo Muselio brolio Mošė našlė Pola (pateikė Zalmanas Tzibelis). Pasirodo, kitas ir tikrasis Bernardo vardas buvo Dovas. Zalmanas Tzibelis laiške rašė, kad galimai jo vardas Bernardas perdarytas iš tikrojo Lintup vardo Berlas. Draugai galėjo ji vadinti Berke. Hebrajiskas ,,Berl“ verčiant yra ,,Dov“. Pasak Polos pasakojimo Bernardas-Dovas tapo labai religingu ortodoksu. Kai senokai su juo kalbėjosi, jo šeimoje augo 12 vaikų. Tada jis gyveno išskirtiniame Jeruzalės rajone, kuris vadinasi Meja Shaarim  (liet. ,,šimtas vartų“). Čia ypatingai prisilaikoma visų žydų Talmudo tradicijų, šabo metu nevažinėja joks transportas, naudojamas tik košerinis maistas, yra  daug sinagogų ir maldos mokyklų. Visi apsirengę juodais drabužiais ir augina kuo daugiau vaikų – manoma, kad tokia šeima yra palaiminta. Ar dabar p. Bernardas-Dovas gyvas yra nežinoma.

Apie Itzkę Šmidt kol kas težinoma tiek, kad jį pažinojo Chaimo Muselio brolis Mošė. Deja, Mošė jau nebegali atsakyti į mūsų klausimus ir teturime vilties, kad gal būt kažką prisimins jo žmona Pola.


Gražina Ragauskaitė ir Vitalijus Ščerbakovas