Visuomenės ir kultūros veikėjas, mokytojas Berelis Josmanas
Gimė 1878 m. Zarasuose. Čia gyveno ir dirbo Lietuvos tarpukario nepriklausomybės metais.
Jo tėvas M. Josmanas buvo labai religingas žmogus, tad norėjo, kad sūnus taptų rabinu ir jį išsiuntė mokytis į rabinų seminariją. Besimokydamas Vilniuje, B. Josmanas bendravo su pedagogiką studijuojančiais žydais studentais ir galiausiai pasirinko šią profesiją. Baigęs mokslą, savo gyvenimą paskyrė pedagoginei veiklai ir dirbo mokytoju iki 1941 m.
B. Josmanas buvo puikus mokytojas, jautrus ir sąžiningas žmogus. Namuose turėjo didelę biblioteką, mėgo skaityti ir buvo intelektualas. Daugelis žydų tautybės zarasiškių buvo jo mokiniai.
Buvo kelių kultūrinių organizacijų kūrėjas ir vadovas, Zarasuose įkūrė žydų mėgėjų teatrą ir pats jame vaidino.
1932 m. B. Josmanas vietinėje spaudoje rašė:
,,Lietuvių kaimuose gyveno daug žydų: smuklininkų, krautuvininkų ir ,,Krėvės-Kus“ (karabelninkų). Žydai su lietuviais gyveno santaikoj. Kai kurie žydai domėjosi lietuvių raštija ir ne kartą išgelbėjo lietuvius iš rusų šnipų nagų. 1905 m. drauge kovojo slaptose organizacijose prieš caro despotizmą, remdami kits kitą. Ir vėliau prie rinkimų į rusų valstybinę Dūmą mūsų žydų visuomenės veikėjai, susivieniję su lietuvių veikėjais dr. D. Bukontu ir adv. A. Tumėnu, sudarydavo vieną bloką ir siųsdavo vieną atstovą į Dūmą. Čia prieš karą gyvenęs žymus senovės kalbų žinovas, orientalistas prof. D. Ginzburgas, kuris apylinkėj studijavo lietuvių kalbą. bet miesto žydų visuomenei lietuvių literatūra, kūryba ir gyvenimas buvo svetimas, nes mokyklose ir valstybinėse įstaigose pagrindinė kalba buvo rusų. Tad mūsų jaunuomenė turėjo lankyti rusų mokyklas ir pažinti jų kalbą, literatūrą. Čionykštis inteligentas įsisunkė į savo sielą rusų rašytojų Dostojevskio, Gogolio puikiausią kūrybą, nors turėjo pagauti tos literatūros nemažą antisemitinių perlų.
Iš mūsų zarasiškių žydų nemažas skaičius dirbo dideliuose rusų laikraščiuose: Pupianskis, Fogelsonai, broliai Lievinai – meno kritikai, M. Farfelis buvęs Miliukovo mylimasis bendradarbis laikraščio ,,Reč“, Š. Ožinskis teberedaguoja rusų laikraštį…
Jau 14 metų, kai mes nepriklausomoje Lietuvoje čia susigyvename, dirbame vienodai miesto gyventojų ir tautos naudai…Žydų jaunoji karta uoliai mokosi lietuvių kalbos: daug jų lanko valdžios aukštesniąją komercijos mokyklą ir atsidėję studijuoja lietuvių istoriją, literatūrą…“
Po karo B. Josmanas su šeima apsigyveno Vilniuje. Jis mirė 1953 m., palaidotas Vilniuje, žydų kapinėse.1
1Sudarė Laima Raubiškienė. Zarasai laiko vilnyse, leidykla-spaustuvė ,,Utenos indra“, 2006, psl. 55.