Tu be-av – Meilės diena
Tu be-av – tai Avo mėnesio 15 diena (hebrajų abėcėlės raidės ,,tet“ ir ,,vav“ turi skaitmeninę reikšmę – atitinkamai 9 ir 6. Šių skaičių suma lygi 15).
Žydų tauta garsėja savo išradingumu, todėl Meilės dieną Izraelyje daugelis gyventojų švenčia du kartus: pirmą kartą vasarą su savo tauta ir dar kartą žiemą su šią dieną švenčiančiu pasauliu. Pasak žydų tradicijų, Tu be-av turi seną istoriją, kurios pradžia siekia šios tautos pabėgimo iš Egipto nelaisvės laikus.
Tu be-av – puiki proga artimiems žmonėms pasakyti švelnius žodžius, prisipažinti meilėje ar antrajai savo pusei prisiekti amžiną meilę bei paprašyti rankos. Visai įmanoma, kad paskutiniąją žydų Meilės dienos tradiciją sugalvojo svajojančios greičiau ištekėti už mylimojo moterys, nes savo ištakose ši šventė turėjo kiek kitokią prasmę. Meilės diena laikyta tautos susivienijimo diena: prieš daug amžių šią dieną buvo leistos santuokos tarp skirtingų Izraelio genčių jaunuolių. Senasis šventės šūkis skambėjo taip: ,,Ateik, pavok ir vesk!“
Ko gero, neatsitiktinai Meilės diena švenčiama sekančią dieną po gedulo, nuo kurio prasidėjo žydų tautos išvarymas. Žydai seniai surado savo žemę ir net karo pavojai negalėjo sunaikinti šios tautos. Sakoma, kad tam padėjo meilė.
Tu be-av – jokios mistikos! Apie tai kalbama Jeruzalės Talmudo ,,Taanit“ traktate. Po to, kai baigėsi 40 metų trukusios klajonės dykumoje, tiems, kuriems joms prasidėjus buvo daugiau negu 20 metų, turėjo mirti, bet įvyko stebuklas: nei Avo mėnesio 9-ąją, nei sekančias dienas niekas nemirė. Po šešių dienų, baigiantis Avo mėnesio 15 dienai, žydai suprato, kad prieš keturis dešimtmečius jiems paskelbtas nuosprendis daugiau negalioja ir tokio didelio džiaugsmo proga surengė šventę.
Daugelį metų džiaugsmingi žydų tautos įvykiai buvo siejami būtent su Avo mėnesio 15 diena taip, kaip gedulingi ir tragiški įvykiai tekdavo Avo mėnesio 9-ajai. Tačiau čia nereikia ieškoti mistinių sutapimų: daugelis įstatymų ir nurodymų paskelbti šią dieną todėl, kad tautos sąmonėje užtvirtinti pozityvią Avo mėnesio 15-osios reikšmę.
Tu be-av dieną Binjamino genčiai buvo panaikintas draudimas imti į žmonas merginas iš kitų genčių. Antrosios Šventyklos laikais Tu be-av dieną, kuri tekdavo mėnulio ciklo viduriui, prasidėdavo vynuogių rinkimas. Šią dieną Jeruzalės dukterims būdavo privalu rengtis baltais drabužiais ir vynuogynuose, po kuriuos vaikščiojo kitų genčių jaunuoliai bei ieškojo sau nuotakų, vesti ratelius. Svarbu buvo tai, kad merginos turėjo šokti apsirengusios ne savo sukneles, o ,,paimtas iš kitų“ ir neturėti jokių papuošalų. Visa tai darydavo tam, kad panaikinti matomus išorinius skirtumus ir kad nuotakos pasirinkimą lemtų jos išorinis bei vidinis grožis, o ne tėvų turimi turtai. Ši versija apie Tu be-av dienos atsiradimą siekia karus, kurie senovėje vyko tarp Izraelio genčių. Šiuose karuose daugiausiai nukentėjo Binjamino gentis. Avo mėnesio 15-oji buvo paskelbta genčių palikuonių susitaikymo diena. Būtent šią dieną jaunuoliai iš visų genčių, įskaitant ir Binjamino, galėjo rasti sau žmonas ir pratęsti giminę.
Po karaliaus Solomono (Šlomo) mirties kažkada vientisa valstybė tapo dviem karalystėmis: Judėja ir Izraeliu. Tarp jų atsirado siena ir muitinė. Šiaurės karalystės žydai neteko galimybės ateiti į Jeruzalės Šventyklą. Po daugelio metų Avo mėnesio 15 dieną tai buvo atšaukta, panaikinta skyrusi siena ir žydai vėl tapo viena tauta.
Ir vis tik svarbiausia Tu be-av šventės tema – meilė. Meilė, kuri suliepsnoja tarp dviejų žmonių. Šią dieną įprasta prašyti mylimosios rankos ir tartis dėl vestuvių. Tie, kurie dar neplanuoja kurti šeimas, tiesiog daro staigmenas mylimiesiems ir prisipažįsta meilėje.
Šaltiniai: il4u.org.il, beyond.ua.
Nuotrauka: beyond.ua.
Parengė ir iš rusų kalbos vertė Gražina Ragauskaitė.