Roš ha Šana – žydų Naujieji metai

Pagal žydų tradiciją Naujieji metai švenčiami kelis kartus. Visi šie šventimo aktai simbolizuoja besibaigiantį seną ir prasidedantį naują etapą. Naujieji metai Talmude yra siejami su keturiais reikšmingais įvykiais: žydų išėjimu iš Egipto; gyvulių vados laikotarpiu; metų skaičiavimu ir Dievo teismo diena visiems žmonėms; medžių atgimimu po žiemos.

Roš ha Šana – viso senų metų ciklo pabaiga ir naujųjų metų pradžia. Tai viena iš svarbiausių žydų švenčių.


Apie šventę ir jos reikšmė


Pagal Mišną pirmoji Tišrej mėnesio diena – Roš ha Šana, nuo kurios skaičiuojami šeštadieniai ir jubiliejiniai metai, ne žydų kilmės valdovų karaliavimas ir vaisius mezgančių medžių bei daržovių sodinimas. Nuo šios dienos prasideda naujų metų atskaita. Ši šventė, kaip ir visos kitos judėjų kalendoriaus šventės, prasideda ne iš ryto ir ne nuo pusiaunakčio, o šventės išvakarėse nusileidus saulei.

Manoma, kad šią dieną buvo sukurtas pirmasis žmogus Žemėje – Adomas. Tačiau tą pačią dieną už  duoto jam Dievo draudimo nepaisymą, jis buvo nubaustas ir išvarytas iš Edeno. Ta diena buvo pirmąja Roš ha Šana ir pirmojo teismo žmogui diena. Nuo to laiko Aukščiausiasis kasmet šią dieną vykdo žmonijos teismą. Žydų tradicija moko, kad šią dieną danguje priimami sprendimai: kam gyventi, o kam mirti, todėl maldos Žemėje, tarp kurių vyrauja savianalizės ir nuolankumo, turi įtakoti Kūrėjo sprendimus. Tačiau nuoširdus tikėjimas tuo, kad Aukščiausiasis linki visiems gėrio ir gerovės, paverčia šią dieną švente.

Pasak žinovų, Tišrej mėnesio 1-osios dienos nustatymas religiniais Naujaisiais metais yra susietas su tuo, kad šią dieną Dievas teisia visą pasaulį. Taip pat manoma, kad šią dieną danguje ateinantiems metams yra nustatomos kiekvieno žmogaus pajamos. Pagal rabi Eliezerį, pasaulis buvo sutvertas Tišrej mėnesį.

Šiomis dienomis tikintieji patys sau ir Kūrėjui daro dvasinę ataskaitą už pasibaigusių metų visus savo poelgius, žodžius ir mintis. Jie priima sprendimus kaip ištaisyti trūkumus ir poelgius bei kaip sugrįžti pas Dievą.

Roš ha Šana – nepaprasta šventė. Jos metu skanūs patiekalai ir puošnūs rūbai išreiškia ne linksmybes, o viltį į Dievą, kuris myli Savo vaikus  ir gaili jų.

Nuo Tišrej mėnesio 1-osios prasideda dešimt maldų ir atgailavimo dienų, kurios pasibaigia Jom Kipuru.


Šventės įstatymai bei tradicijos


Prieš Roš ha Šana šventę būtina sutvarkyti namus bei įsigyti naujų drabužių. Sutvarkyti namai ir nauji drabužiai yra Naujųjų metų ciklo pradžios materialinės gerovės išraiška.

Pirmąjį Roš ha Šana vakarą yra išsakomi vienų kitiems palinkėjimai būti įrašytais į ,,Gyvenimo knygą“, kurioje Aukščiausiasis užrašo tų teisuolių vardus, kuriems bus lemta pergyventi sekančius metus.

Šventinės trapezos metu duona (dažniausiai apvali chala), virš kurios buvo pasakytas palaiminimas, mirkoma į medų, kad ateinantys metai būtų saldūs; per Roš ha Šaną yra paprotys valgyti ir obuolius su medumi – kad metai būtų ,,saldūs“ ir laimingi. Roš ha Šana šventės metu valgomas ir granato vaisius, kuris pilnas kauliukų. Valgant jį, sakoma: ,,Duok, Dieve, kad mūsų nuopelnų daugėtų kaip granato kauliukų.“

Apeigos metu, kuri vadinasi tašlich (nusikratymo, nusipurtimo ritualas) vykdoma pirmąją Roš ha Šana dieną arba antrąją, jeigu pirmoji buvo šeštadienis. Jos metu žydai susirenka ant upės arba jūros kranto,  prie šaltinio ir skaito šiuos žodžius: „Tegul vanduo nusineša visas mūsų nuodėmes“ bei kitus Biblijos tekstus, gieda maldas ir himnus. Pažymėtina, kad tašlich ritualas nepanaikina žmogaus nuodėmių, jeigu jo atgailos nepapildo tšuva – nuoširdus žmogaus galėjimasis.

Labai svarbi šios šventės tradicija – klausytis kaip pučiamas šofaras – tai simbolizuoja Aukščiausiojo, kaip visatos Valdovo, karūnavimą ir tai būtinai daroma kiekvienoje sinagogoje bei žydų bendruomenėje.

Pirmos šventės dienos išvakarėse žvakės uždegamos likus 18 minučių iki saulėlydžio, o antros šventinės dienos išvakarėse – vakare, kai pasirodo žvaigždės. Šeimoje teisę į šventės šviesos atnešimą suteikta moterims: ištekėjusios uždega dvi (arba daugiau) žvakes, o netekėjusios – vieną.

Kiekvieną iš šventės vakarų ir dienų ruošiama šventinė trapeza, kurioje palaiminama duona. Į trapezas susirenka visa šeima ir pakviesti svečiai.

Kaip ir visos šventės, kiekviena trapeza prasideda kidušu (šventės ir maisto palaiminimu), sakomu virš vyno arba vynuogių sulčių taurės. Šis ritualas atliekamas du kartus per dieną – vakare ir iki aušros, o taip pat dieną po maldų ir iki saulėlydžio.

Visi vakarinės trapezos patiekalai simbolizuoja laukiamą per ateinančius metus perteklių.

Ant šventinio stalo dedama žuvis – vaisingumo simbolis; avino arba žuvies galva – pirmavimo, sėkmės ir gerovės ženklas; daržovės ir vaisiai – viltis gausiam derliui; morkos, kurios pagal formą ir spalvą primintų auksines monetas; apvali saldi chala su razinomis – kad metai atneštų sveikatą; riebi mėsa ir įvairūs delikatesai.


Šaltiniai: lzb.lt, guide-israel.ru, podrobnosti.ua.


Nuotrauka iš podrobnosti.ua.


Parengė ir iš rusų kalbos išvertė Gražina Ragauskaitė.