Pesachas-Šeni – „Antrasis Pesachas“
Pesachas – Nisano mėnesio 15 d. (paprastai kovas-balandis) švenčiama judėjų šventė, kuri susijusi su žydų išsivadavimu iš Egipto nelaisvės.
Žydų švenčių kalendoriaus diena Pesachas-Šeni – ,,Antrasis Pesachas“. Jis švenčiamas Ijaro mėnesio 14 d. – praėjus lygiai mėnesiui po įprastojo Pesacho išvakarių (Erev-Pesachas) ir trunka vieną dieną. Šią dieną aukoti galėjo visi tie, kas per Pesachą buvo rituališkai nešvarūs arba kelionėje.
Erev-Pesachas buvo diena, per kurią Šventykloje aukodavo aukas – Korban Pesachas. Tik rituališkai švarūs žmonės galėjo aukoti ėriuką. Bet kuris, buvęs rituališkai nešvarus (pavyzdžiui, lietė mirusį žmogų) aukos atlikti negalėjo. Tam, kad iš žmonių nebūtų atimta galimybė pasidžiaugti Pesacho švente, Dievas paskelbė, kad tie, kurie negalėjo atlikti aukos laiku dėl ritualinės nešvaros ar dėl to, kad buvo pernelyg toli nuo Šventyklos, paaukoti turi mėnesiu vėliau, Ijaro mėnesio 14 d., ir valgyti aukojamą ėriuką su macais bei karčiomis žolėmis. Toroje (Bemidbar 9:9-11) apie tai sakoma: ,,Ir sako Dievas, taip kreipdamasis į Mozę: ,,…visi, kas bus nešvarūs [rituališkai – G. R.], nes lietė mirusį arba buvo tolimame kelyje, arba iš jūsų palikuonių,…ir pasirengęs Dievui aukoti auką, antro mėnesio keturioliktą dieną prieblandoje tegu atneša ją ir valgo su nerauginta duona ir karčiomis žolelėmis“.
Pirmą kartą Pesachas-Šeni buvo švęstas antrais metais po Izraelio tautos išėjimo iš Egipto. Kai atėjo Pesachas, iš Egipto į Šventąją Žemę nešę Juozapo palaikus vyrai buvo rituališkai nešvarūs ir neturėjo teisės į aukojimą nustatytą tam dieną. Tada jie atėjo pas Mozę ir paklausė jo ką jiems dabar daryti, nes jie taip pat nori pasidžiaugti Pesacho švente. Dievas jiems davė Pesachą-Šeni.
Yra žinomas šeštojo Liubavičių judėjimo vadovo (Rebė) rabino Josifo-Ichako Šneersono pasisakymas apie tai, kad Pesachas-Šeni moko nenusiminti, nes visas aplinkybes galima ištaisyti – nieko nėra nepataisomo. Žydai sako: ,,kol dega žvakė, viskas ištaisoma. Kol žmogus gyvas, jis visada gali pakeisti savo gyvenimą ir ištaisyti savo poelgius“. Būtent tai ir simbolizuoja Pesachas-Šeni.
Nors šiandieniniame Izraelyje nėra galimybių aukai, nes sunaikinta Šventykla ir netaikomi ritualinės švaros įstatymai, Pesachas-Šeni yra švenčiamas – tik dabar religinėse šios dienos apeigose nėra ,,Tahnuno“ (atgailos malda). Laikantis tradicijų kai kurie šią dieną tradiciškai valgo macus – pas kai kuriuos jie yra macai-šmura (gaminami iš kviečių, kurie nuo subrendimo varpoje iki miltų pagaminimo yra saugomi nuo bet kokio kontakto su drėgme). Tačiau ant stalo dedama ir duona – tai galima, nes Pasachu-Šeni nereikia kurti Pesacho šventės atitikmens. Pesachas-Šeni neturi kažkokių ypatingų tradicijų, kurių privaloma griežtai laikytis, ar draudimų – tai įprasta kasdieninė diena, kuri neturi jokių apribojimų transporto naudojimui.
Šaltiniai: vedmochka.net, ru.chabad.org, evrey.com, dlyatebya.kz, toramizion.ru.
Nuotrauka iš tapuz.co.il.
Parengė ir iš rusų kalbos išvertė Gražina Ragauskaitė.