Paminėtos 75-osios Holokausto Lietuvoje metinės

2016 m. rugpjūčio 26 d. Zarasų rajone paminėtas prieš 75-erius metus Krakynės miške (Degučių seniūnija) nužudytų Zarasų krašto žydų atminimas. Skaudžiai sukakčiai ir įvykiams paminėti skirtame renginyje dalyvavo Izraelio valstybės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvai Amiras Maimonas, Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Arnoldas Abramavičius, patarėjas Vilhelminas Kuzmickas ir Tarybos nariai Stasė Goštautienė bei Rimantas Jurevičius, kraštietis kompozitorius Faustas Latėnas, Dusetų bei Degučių seniūnai Saulius Kėblys ir Jonas Šileikis, kuriam dėkojame už Krakynės miške esančios masinės žydų sušaudymo vietos nuolat vykdomą priežiūrą, svečias iš Izraelio Zalmanas Tzibelis, rabinas Kalev Krelin (Vilnius), Dusetų parapijos klebonas kan. Stanislovas Krumpliauskas, smuikininkas Borisas Kirzneris (Vilnius), Antalieptės ir Dusetų bendruomenių atstovai, zarasiškiai, dusetiškiai, krašto svečiai.

1941 m. rugpjūčio 26-osios antradienis. Šešiasdešimt šešta karo diena…Tą dieną Krakynės miške buvo sušaudyti Antalieptės, Dusetų, Salako, Turmanto, Zarasų ir aplinkinių rajonų miestelių (štetlų) žydai. Pagal Krakynės miške pastatyto paminklo Zarasų rajono žydams atminti užrašą tądien buvo sušaudyti 8000, pagal 3-ojo operatyvinio būrio vadovo, SS pulkininko Karlo Jėgerio raportą Zarasų apskrities baltaraiščiai, Hamanno skrajojantis būrys ir vokiečių kareiviai sušaudė 2569 žmones: 767 žydus, 1113 žydžių, 687 žydų vaikus ir 2 komunistus – lietuvį ir rusą.

Krakynės miško įvykius primena nežinomo autoriaus prisiminimų ištrauka, kurią pateikė Izraelyje gyvenanti knygos apie Dusetų žydus autorė Sara Veiss-Slep:

,,Ketvirtą valandą ryto visi Dusetų miestelio (štetlo) žydai buvo išvaryti iš geto ir išvesti dirbti. Stipresni ėjo pėsčiomis, vaikai ir senoliai buvo vežami vežimais. Man pasakojo: ,,Tavo senelis sėdėjo vežime ir laikė ant rankų tavo jaunesnįjį brolį. Kai jie važiavo pro savo namus, aš mačiau kaip senelis mojavo ranka“…

Jie buvo išrengti, o po to nuvesti į mišką. Visus sustatė ant duobės krašto…Ir sušaudė…Jie griuvo į duobę, o ant jų kūnų pylė kalkes…Po to užkasė žemėmis.

Žudynės tęsėsi iki šešių valandų vakaro. Buvo girdimos aimanos, o žemė dar tris dienas judėjo…“


**********


Priekin tiesiasi kelias platus.

Vienoj jo pusėj miškas,

o kitoj – upelis.


Gudžiam miške

jau iškasta baisios mirties

duobė…


Kiekvienas bandęs

bėgt nuo jos

savos mirties

sulaukdavo čia pat.


…Tylėdamas

tvirtai jis

laikė brolio ranką,

bet nepaklydo

žmogžudžio kulka

ir mirčiai susirado auką…


Ilsėtis negalėjo žemė

nei dieną,

nei žvaigždėm nusėtą naktį.

Ar toks platus,

toks didelis pasaulis

tada padėt daugiau galėjo?


Vis rečiau apie tai

mes kalbam,

žmonės nori tai paslėpti savyje.

Bet artimiems susėdus

,,Šivai“*

Vėl skausmas dega širdyje.


Tik medžiai stovi

ten dabar…

Jie ošia

paskutinę artimųjų maldą…


Dviejų šimtų metrų ilgio kapas,

į plotį – metrai aštuoni.

Jis amžinais namais

tada jiems tapo…


Negalim ašarų nebraukti

kasmet lankydamiesi čia.

Tiesa,

ne visada tik gausiai.


…Prisimenu, kad Atminimo dieną

mes nevalgėm

ir apverkėm sušaudytas aukas:

,,Mes jūsų nepamiršim, girdit?

Mes jūsų nepamiršim niekada!“


Apsunko man širdis

tarsi akmenine ji virto,

o ausys nieko kito negirdėjo,

tik aimanas,

tik šauksmą.


Atrodė man,

kad buvo tai

tik vakar…


Blaškiausi aš

miške

tarp medžių.

Vis laukiau

kad kuris ištars:

,,Buvau aš čia tada,

mačiau tada aš viską!“


Nulinko medžiai

nuo išrėkto mano skausmo,

braidydami vien jiems

težinomais takais.

Tylėjo žemė,

medžių šakos žemę braukė,

raudodamos į vieną balsą

su manim.


Galbūt savus jausmus

aš pavėluotai

užrašiau,

man skausmui tebespaudžiant

širdį.


Todėl sukluskime,

nebedarykime klaidų,

negalime pamiršti,

kad pakely iš Dusetų,

Pažemio miško plynėje,

sušaudyti aštuoni tūkstančiai žmonių –

Zarasų, Salako, Dusetų žydų.


*Šiva – (hebr. – septyni) – tradicinis mirusiojo gedėjimas. Artimiausieji giminės septynias dienas sėdi ant žemės, nesiskuta, neišeina iš namų.


(,,Verksmas“. David–Leib Aires (kilęs iš Dusetų), 1989 m. rugpjūčio 26 d. Pateikė Sara Veiss-Slep (Izraelis). Parengė Gražina Ragauskaitė, iš anglų kalbos vertė Vitalijus Ščerbakovas).


Tekstus parengė Gražina Ragauskaitė, iš anglų kalbos vertė Vitalijus Ščerbakovas.


Naudota: Zarasų rajono savivaldybės administracijos pranešimo medžiaga.


Parengė Gražina Ragauskaitė ir Vitalijus Ščerbakovas.