Lietuvos Sąjūdžio 30-metį minint
Vytauto Landsbergio kalba Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos Kultūros ir švietimo komiteto posėdyje – Jidiš kultūros konferencijoje, vykusioje Vilniuje 1995 m. gegužės 2-6 d.
,,Jūsų Ekscelencija Prezidente!
Pone Generalini Sekretoriau!
Ponios ir Ponai!
Sveikindamas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos kultūros ir švietimo komiteto posėdį Vilniuje – Jidiš kultūros konferenciją, kaip to komiteto narys, Lietuvos Seimo deleguotas į Asamblėją, aš tikiu, kad ji padės plačiau apibrėžti ir įtvirtinti tikslus, su kuriais nuo 1988 m. ėjo Lietuvos Sąjūdis ir jo sudaryta 1990 m. atkurtos Lietuvos Respublikos vadovybė.
Atgimimas ir Sąjūdis reiškė įvairų Lietuvos nacionalinių kultūrų atgimimą, tarp jų ir Lietuvos žydų kultūros. Pirmiausiai apie ją reikėjo tiesiog priminti, ir čia vienų Lietuvos žydų jėgų būtų nepakakę. Atminties gaivinimas savo ruožtu apėmė du dalykus: ir kultūrą, ir tos kultūros, kartu su tauta, žūties tragediją. Žydų meno parodos, unikalių fondų apsauga Valstybiniame Žydų muziejuje, žydų muzikos festivaliai, žydiško švietimo ir papročių atgaivinimas kalbėjo jau naujoms Lietuvos piliečių kartoms negirdėtus arba tik Lietuvos žydų rašytojų kūriniuose skaitytus dalykus. Prie to prisimintinas ir sovietmečiu sunaikintų žydų kapinių atkūrimas – bent jau paženklinant, išsaugant likučius ir užtikrinant jų priežiūrą nepriklausomos Lietuvos savivaldybių pastangomis. Pagarbą senai Lietuvos tautinei ir religinei bendrijai, taip baisiai nukentėjusiai Antrajame pasauliniame kare, išreiškė bet kokių antisemitinių apraiškų slopinimas – ir tą berods nuosekliai darėme.
Tiesą apie holokaustą reikėjo pradėti ir nuo pasmerkimo su apgailestavimu, kad tai galėjo įvykti Lietuvoje – nors ir okupuotoje, bet Lietuvos piliečiams ir lietuviams dalyvaujant, – ir nuo žudynių vietų paminklinio pažymėjimo ir teisingo įvardijimo, kas ten ilsisi, kas įvyko ir kas tai padarė. Iš čia ėjome į bendradarbiavimą su užsienio valstybių įstaigomis, tiriančiomis holokausto nusikaltimus visur pasaulyje, kur tik praslinko nacizmas. Apie Lietuvos piliečių pagalbą naikinamiems žydams liudijo atkurtas Žūstančiųjų gelbėjimo medalis, o apie siekimą nors iš dalies atkurti materialinį teisingumą – religinių bendrijų, taip pat žydų religinių bendrijų turto restitucija.
Tokia buvo konkreti atkurtos nepriklausomos Lietuvos politika, kurią pratęsė Lietuvos prezidento kalba Izraelio Knesete. Ir atsiprašymas už nusikaltėlius tautiečius, ir nuoširdus susikalbėjimo siekis gali būti suvokiami politiškai, bet jie yra dar svarbesnis bendrosios kultūros dalykas, moralinė dvasinė reikšmė pačiai Lietuvai. O visa, kas dvasia, yra kultūra. Šios dienos tarptautinė Europos Tarybos konferencija labai specialiu ir tauriu būdu pažymi 50-ąsias metines, kai buvo nugalėtas, o po to ir nuteistas nacizmas, daugiau kaip dešimtmetį oficialiai kultivavęs antisemitinę neapykantą ir sunaikinęs Europos žydų jidiš kultūrą; tas ypatingas renginys turi padėti ir mums Lietuvoje pratęsti ankstesnes, jau minėtas, kultūrinės ir moralinės krypties pastangas.
Jidiš kultūra Europoje darė žydų bendruomenes ypatinga, tarptautine ir nuo seno Europą integruojančia tauta. Ta kultūra turėjo ir savo specifinę regioninę atmainą – litvakus, kurių istorinė savimonė siejama su senąja Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste.
Litvakų ir ypač etninės Lietuvos, o paskui atkurtos Nepriklausomos Lietuvos žydų kultūra buvo senosios Lietuvos kultūros dalis; jos praradimas yra mūsų visų praradimas. Kas tai padarė, nusikalto ne tik žydams, bet ir Lietuvai.
Savo ruožtu, kas palaiko žydų kultūros tolesnį buvimą, jos bent muziejinį arba akademinį pažinimą Lietuvoje, tas daro gera ne tik žydams, bet pirmiausiai Lietuvai.
Mes tebestovime prieš antrojo, kultūrinio holokausto pavojų – taip įvyktų, jei ateities kartos pamirštų ir nebežinotų, jog Lietuvoje buvo turtinga, pasaulinės reikšmės žydų kultūra, o gal net pamirštų apskritai, kad čia buvo, gyveno žydai, dalyvavę ne tik Lietuvos ūkio, bet ir tiesioginėje dvasinės kultūros kūryboje.“
Kalba publikuota 1995 m. gegužės 13 d. laikraštyje ,,Draugas“.
Šaltinis: epaveldas.lt.
Nuotrauka iš interneto.
Pateikė Gražina Ragauskaitė.