Kaune vykęs žydų bendruomenių veikėjų pasitarimas (1909 11 19-22)
1909 m. lapkričio 19-22 d. Kaune vykusiame žydų bendruomenių veikėjų pasitarime (Lietuvos spaudoje ,,suvažiavime“) tarp beveik 120 įvairių žydų partijų, judėjimų ir bendruomenių atstovų buvo ir G. Šteinas (Штейнъ) iš Novoaleksandrovsko (dabar Zarasai; nuotraukų vinjietėje centre).
Pagal pasitarime darytą ilgamečio žydų reikalų atstovo Rusijos teismuose ir Senate G. Sliozbergo pagrindinį pranešimą apie bendruomenių reformos strategiją, buvo priimta rezoliucija dėl būtinybės suteikti žydų bendruomenėms pilną savivaldą ir jų religinio pobūdžio išsaugojimą. Svarstytas ir klausimas dėl ,,korobočnij sbor“ (žydų bendruomenėse buvęs košerinės mėsos mokestis): pasitarimo dalyviai vienbalsiai patvirtino pasiūlymą jį atšaukti ir įvesti ,,dopolnitelnij (papildomą) korobočnij sbor“ – faktiškai visiems privalomą progresyvinį pajamų mokestį. Žydų tautos Rusijoje pilnateisiškumo pasiekimo sąjungos veikla šiam laikui buvo labai silpna, todėl nutarimu ji buvo visai supaprastinta. Susirinkę pasitarimo dalyviai tarėsi dėl labdaros organizacijų veiklos reglamentavimo, jame buvo išrinktas Kauno komitetas, kuris turėjo įgyvendinti priimtus nutarimus bei padėti žydams – Valstybės dūmos deputatams ginti savo tautos interesus.
Tuometinėje Rusijos spaudoje apie Kauno pasitarimą rašyta, kad jis buvo vienas iš paskutinių Rusijos žydų bandymų įveikti susiskaldymą ir politinę apatiją. Ir nors jo sprendimai dėl sudėtingų aplinkybių taip ir nebuvo įgyvendinti, visgi jis sukėlė tam tikrą tuometinės spaudos susidomėjimą ir į Rusijos visuomeninį gyvenimą sugrąžino kai kuriuos politinius veikėjus. Pasitarimą Kaune galima vertinti kaip dar vieną galimybę pademonstruoti valdžiai tada buvusius Rusijos žydų interesus ir pasirengimą juos atstovauti.
O štai ką apie suvažiavimą rašė 1909 m. lapkričio 28 (gruodžio 11 ) d. politikos, visuomenės ir literatūros laikraštis ,,Lietuvos žinios“ (psl.3, kalba netaisyta):
,,Lapkričio 19, 20, 21 ir 22 d. Kaune buvo visos Rusijos žydų visuomenės veikėjų suvažiavimas. Tartasi apie teisingesnį sutvarkymą žydų bendrijų arba parapijų, paskirstymą mokesnių, apie apšvietimo, susišelpimo reikalus ir kt. Ypač daug buvo kalbėta apie paskirstymą mokesnią. Mat, dabar beveik visi žydų tikėjimiški ir kultūros reikalai aprūpinami iš mokesnio, kuris yra uždėtas ant ,,košerio“ mėsos. Iš to mokesnio užlaikomi ir maldos namai, ir mokyklos, ir ligonbučiai, ir prieglaudos ir kt. Net žinoma dalis tų pinigų eina ir policijai. Bet tas mokestis labai neteisingas, nes guli tik ant tų, kurie yra labai religiški, o antra, neturtingi žydeliai retai kada gauna mėsos paragauti, nes dėl to mokesnio ,,košerio“ mėsa labai brangi, daug brangesnė už paprastąją. Taigi suvažiavimas ir galvojo, kokiu būdu pakeitus tą mokesnį uždėtą ant mėsos (rusiškai ,,korobočnyj sbor“ vadinamą) kitu, teisingesniu, kad mokesnius žydų tautos reikalams mokėtų ne tik tie, kurie ,,košerį užlaiko“, bet ir tie, kurie jo neužlaiko.
Pagal sumanymą B. Sliosbergio ir kt. reikėtų taip padaryti, idant prie žydų bendrijos arba parapijos priverstinai prigulėtų visi gyvenantys toj apylinkėje sukakę 21 m. žydai ir visi jie priverstinai turi mokėti kaip tikėjimiškiems, taip ir kultūros reikalams mokesnius. Mokesnis progresyviškas nuo pelno. Neturtingi visai paliuosuojami. Didžiuma balsų taip ir priimta.
Apskritai iš šito suvažiavimo matyti, kad žydų esama dabar trejopos rūšies: vieni visame radikalai (,,bedieviai“), kiti konservatyvūs, o treti užima vidurį.
Konservatyvūs (daugiausiai rabinai) kaltina svietiškuosius inteligentus, kad jie nepildo tikėjimo priedermių, nesirūpina žydų tautos reikalais ir t. t. ir geriau, girdi, kad tokie žydais save nesiskaitytų. Radikalai (svietiškieji inteligentai) sako konservatyviems, kad jie per dideli fanatikai, kad daugiau nieko nežiūri, kaip tik formų ir persenusio talmudo, kad talmudtoruose arba chederuose (prie maldnamių mokyklos, kaip ir cerkvinės) nešviečiamas, nelavinamas vaikų protas, bet tik kalama iš atminties įvairios formos, talmudas, kuris žmogaus apšviestu nedaro. Vidurys gi (daugiausiai svietiškieji inteligentai ir kai kurie rabinai) vienus ir kitus nori sutaikinti vardan žydiškumo tautystės, kad visi žydai be skirtumo eitų išvien.“
Nuotraukoje viršuje iš kairės į dešinę: Chaimas Frenkelis ir Chorončitskis (Šiauliai); M. Levis (Raseiniai); Naftalis Friedmanas ir Gelleris (Panevėžys); centre G. Šteinas (Novolaleksandrovskas, dabar Zarasai); apačioje rabinas Mošė Daniševskis, Ozeris Finkelšteinas, Mošė Bramsonas, L.S. Ožinskas, Avrahamas Soloveičikas, Meerovičius, Rabi Šnitkindas (Kaunas).
Šaltiniai: epaveldas.lt, https://digifindingaids.cjh.org, https://eleven.co.il, https://cyberleninka.ru.
Parengė ir iš rusų kalbos vertė Gražina Ragauskaitė.