Iš Giršos-Jankel Ščiupak (t.v. Movša) šeimos istorijos
Šios šeimos istorijos fragmentas – vienas iš rečiausių iki šiol mūsų paieškose. Tačiau kai jį užtikome, labai nustebome kaip plačiai jis pasakojamas gausiuose šaltiniuose ne tik Rusijoje, bet ir Izraelyje.
,,Dėl armijos poreikio sukirpėjams ir siuvėjams, 1855 m. buvo išleistas įstatymas, leidžiantis kiekvienam pulkui samdytis po vieną žydą amatininką. Pasinaudojęs suteikta teise gausiame kariniais pulkais Carskoje Selo 1861 m. apsigyveno Antalieptės gyventojas, siuvėjas Girša-Jankelis Ščiupak.“
<…>.
,,1905 m. Carskoje Selo žydų maldos namų ūkinės valdybos pirmininkas Palepa Carskoje Selo ir dvarų valdytojui rašė: ,,1902 m. balandžio 13 d. Carskoje Selo mirė žydas siuvėjas, Kauno gubernijos, Novoaleksandrovsko apskrities miestelėnas Girša Ščiupak, kuris Carskoje Selo pragyveno daugiau nei 40 metų. Tų pačių metų birželio 26 d. Carskoje Selo dvaro ligoninėje mirė jo žmona Dveira Ščiupak. Po jų mirties našlaite liko jų 1890 m. spalio 21 d. Carskoje Selo gimusi duktė Lėja Ščiupak. Ji liko niekieno neglobojama našlaitė, be artimųjų, gyvenamosios vietos, dėl ko ir buvo paimta į laikiną Carskoje Selo valdytojos Saros Palepos globą, kuri pasiryžusi pasirūpinti tolimesniu šios našlaitės likimu, jeigu Jūsų Didenybė leis galimą tolimesnį Lėjos Ščiupak būvimą Carskoje Selo…“
Iš Kronštato miestelėno žmonos Saros Freidos Palepa, Lėjos globėjos, prašymo:
,,Carskoje Selo miesto Rotušė savo rugpjūčio 25 d. nutarimu paskyrė mane Lėjos globėja. Nepaisant to, kad turiu savo gausią šeimą ir tetrokšdama padaryti gerą darbą bei neleisti našlaitei mirti gatvėje, nutariau mergaitę globoti savo šeimoje ir auklėti ją“.
Prašymas buvo patenkintas.“1
Vladimiro Cipino knygoje ,,Carskoje Selo – Puškino miestas (žydų istorijos puslapiai)“ Carskoje Selo 1890 m. gyventojų sąraše apie Giršos Ščiupak šeimą nurodyta, kad tuomet ją sudarė:
Girša Ščiupak, 50 metų,
žmona Dveira, 28 metai,
sūnus Simka, 8 metai,
dukra Šenkė, 10 metų,
dukra Lėja, 3 savaitės.
Knygoje minima, kad su tėvu gyveno ir sūnus Ici Leiba Ščiupak, 22 metų, siuvėjas.
Visų paminėtų žmonių gyvenamoji vieta nurodoma Carskoje Selo, Maskovskaja g., Golerbacho namai.2
Abramo Palepos, kuris buvo spaustuvininkas, ir jo žmonos Saros šeimoje augo 15 savų vaikų, tačiau tai nebuvo priežastimi palikti likimo valiai našlaite likusią Lėją Ščiupak.
Palikuonių giminėje išliko kai kurių Palepų vaikų vardai: Viktoras, Grigorijus, Aronas, Jakovas, Isidoras, Olga, Liolė, Marina, Ida, Malka. Išliko ir unikali nuotrauka, kurioje 12 Abramo ir Saros Palepų vaikų šeimos namų fone.
Nuotrauka iš Vladimiro Cipino knygos ,,Carskoje Selo – Puškino miestas (žydų istorijos puslapiai)“. Šaltinis: holocf.ru. http://www.holocf.ru.
Paaiškinimai
1Anatolijus Chaješas. Kauno gubernijos žydai-amatininkai, vertinant genealoginiu ir kraštotyriniu požiūriais. Šaltinis: berkovich-zametki.com.
2Vladimiras Cipinas. Knyga ,,Carskoje Selo – Puškino miestas (žydų istorijos puslapiai)“. 2013, kūrybinis susivienijimas ,,Chranitel idėj“ (,,Idėjų saugotojas), psl. 316
Parengė ir iš rusų kalbos išvertė Gražina Ragauskaitė.