Elulo mėnesio šventė

Elulas – baigiantis biblijinį kalendorių dvyliktasis jo mėnuo, kuris pagal Grigaliaus kalendorių atitinka rugpjūtį-rugsėjį. Mėnesio pavadinimas kilęs iš aramėjų kalbos žodžio ,,ve-elilu“ – ,,tyrinėti, nagrinėti, analizuoti.“ Šį mėnesį žydai tyrinėja save, analizuoja savo gyvenimą, klaidas ir ruošiasi apsivalymui.

Nuo senų laikų Elulo mėnuo – palankumo dienos. Kai žydų tauta nusidėjo – buvo sudaužytos akmeninės plokštės, ant kurių buvo užrašyti Priesakai, Mozė užlipo ant Sinajaus kalno ir prašė Dievo atleisti tautai šią nuodėmę. Dievas izraeliečiams suteikė malonę perduodamas naujas akmenines plokštes su užrašytais Priesakais. Tai buvo Elulo mėnesio 1-osios – Tišrėjaus mėnesio 10-osios laikotarpis (Jom Kipur šventės pradžia) – 40 dienų, kurios buvo nustatytos kaip gailestingumo ir palankumo dienos visoms Avraamo palikuonių kartoms, kad jos taptų nuolankumo bei atgailavimo pagrindu ir priežastimi.

Kadangi Elulo mėnesio dienos skiriamos savo gyvenimo etapo besibaigiančiais metais analizavimui, pagal žydų tradiciją kiekviena šio mėnesio diena skiriama apsivalymui, atleidimui, atgailavimui, kad į sekančius metus įžengti be senų problemų, nuodėmių ir klaidų naštos.


Paskutinis biblijinio kalendoriaus Elulo mėnuo žydų tradicijoje yra labai svarbus. Kaip pasakyta ,,Kicur šulchan aruch“, tai dienos ,,kada Aukščiausiasis noriai priima žmogaus atgailą. Ir nors jis visus metus priima atgailą tų, kurie visa širdimi sugrįžta prie tarnystės Jam, būtent šio mėnesio dienos labiausiai jai tinka ir yra specialiai tam skirtos.“

Kodėl atgailos laikui buvo pasirinktas būtent Elulo mėnuo? Tam galimi mažiausiai du paaiškinimai. Vienas – iš karto po Elulo mėnesio seka jaudulio dienos, per kurias sprendžiamas kiekvieno žmogaus gyvenimas – Roš ha Šana ir Jom Kipur. Reiškia, ruošiantis savo likimo sprendimui, visiems verta peržiūrėti nusistovėjusius savo įpročius ir elgesį. Juk tarp žmonių atgaila būna pirmiau atleidimo. Juo labiau kai kalbama apie santykius su Kūrėju, kuris prieš žmones iškyla tiek Tėvo, tiek ir pasaulio Valdovo vaidmenyje.

Kaip žinoma, Elulo mėnuo – paskutinis žydų metų mėnuo. Todėl jis turi būti skirtas rezultatų suvedimui. Skrupulinga savianalizė, padaryto pervertinimas, sielos ,,pajamų“ ir ,,išlaidų“ perskaičiavimas – štai kuo per šį periodą turi užsiimti žydų tautybės žmogus. Reikia žinoti tiesą apie patį save, kad teisingai įsivertinti. Juk galimybė statyti konstruktyvius planus ateičiai suteikiama tik realiai įvertinus dabartį.

Kitas paaiškinimas susietas su žinomu Baal Šem Tov pasisakymu, kuris Elulo mėnesį pavadino laiku, kai ,,Karalius yra lauke.“ Jis papasakojo tokį alegorinį pasakojimą: ,,Kai Karalius privažiuoja miestą, gyventojai pabira jam priešais. Jis dar važiuoja per lauką – o jie jau jį sveikina. Bet kuris trokštantis gali paskubėti į lauką ir Karalius draugiškai pasitiks jį, dėmesingai ir švelniai išklausys. Bet kada už jo nugaros užsidaro rūmų vartai, čia jau nieko nepadarysi. Netgi jeigu tu užsirašęs priėmimui ministras yra ne faktas, kad tau pavyks stoti prieš Valdovą.“

Nėra paprasta susitikti su Karaliumi – reikalingos ne tik unikalios savybės, specialus pasirengimas, bet ir pastangos. Tačiau yra vienas mėnuo, kada Karalius yra lauke. Tuo metu jis pasiekiamas kiekvienam žydui nepriklausomai nuo jo socialinio statuso, užimamų pareigų, buvusių nuopelnų. Tai maldos, gailestingumo ir atleidimo mėnuo – Elul.

Reikia suprasti kodėl Karalius staiga atsidūrė ,,lauke“. Atsakyti į tai nesunku: Avo mėnesio 9 dieną sudegė Jo rūmai – Jeruzalės Šventykla. Tradiciškai manoma: Šventyklos sugriovimas tapo ne tik atpildu už nuodėmes, bet ir įstatymu, kad Aukščiausiasis nubaudė Savo tautą atimdamas iš jos Savo ,,matomą būvimą.“ Taigi, Elulo mėnesį žydai savo elgesiu prašo Jį ,,sugrįžti“, prisipažįsta, kad apgailestauja dėl savo klaidų ir yra pasirengę atiduoti visas savo jėgas, kad ateityje jų nepakartotų.


Apie kai kurias Elulo mėnesio tradicijas


Viena iš pagrindinių – specialių atgailos maldų su prašymais atleisti – slichot – skaitymas.

Per Roš ha Šaną, pasaulio Teismo dieną, pūtimas į šofar – avino ragą.

Nuo pirmų Elulo mėnesio dienų buvo įprasta pradėti adresuotą žydui laišką su gerų metų palinkėjimu. Taip jį buvo įprasta ir pabaigti.

Daugiau nei įprastai aukoti labdarai.

Dvylika paskutiniųjų Elulo mėnesio dienų, pradedant nuo 18-osios, ypatingo svarbumo periodas. Šios dvylika dienų atitinka dvylika besibaigiančių metų mėnesių. Kiekvieną iš jų reikia atlikti pilną individualią ataskaitą apie savo darbus per vieną iš praeinančių metų mėnesių.


Šaltiniai: kemokiev.org, lechaim.ru.


Nuotrauka: ieshua.org.


Parengė ir iš rusų kalbos vertė Gražina Ragauskaitė.