Dr. Darius Staliūnas

Darius Staliunas

Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas nuo 2000 m.

Studijos

1988-1993 Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas.

Apginta disertacija

1997 m. Vytauto Didžiojo universitetas. Tema: „Valdžia, visuomenė ir aukštasis mokslas Lietuvoje. XIX a. vidurys – XX a. pradžia“.

Mokslinis darbas

Nuo 1992 m. Lietuvos istorijos instituto darbuotojas.

Pedagoginis darbas

Nuo 1997 m. dėstau Klaipėdos universitete.

2002-2004 m. Lietuvos karo akademijoje.

2008-2010 m. dėsčiau Europos humanitariniame universitete Vilniuje.

Nuo 2015 m. Vilniaus universiteto dėstytojas.

Stažuotės bei dėstymas užsienyje

1996 m. Laisvasis Berlyno universitetas (Freie Universität Berlin).

2001 m. Kylio universitetas (Christian-Albrechts-Universität zu Kiel).

2005 m. Tiubingeno universitetas (Eberhard Karls Universität Tübingen).

2010 m. Žydų mokslo institutas Niujorke (YIVO).

2011-2012 m. Miuncheno universitetas (LMU München).

Administracinis darbas

Nuo 2000 m. Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas ryšiams su užsieniu.

Mokslinių tarybų bei asociacijų narys:

Nacionalinio Lietuvos istorikų komiteto narys.

Lietuvos-Rusijos istorikų komisijos narys.

2009-2010 m. Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro mokslinės tarybos pirmininkas.

Herderio Instituto Mokslo tarybos narys (2013-2015 m.).

Europos Humanitarinio universiteto valdančiosios tarybos narys (nuo 2015 m.).

Ekspertinis darbas

Rašiau įvairias ekspertizes Ben Guriono (Izraelis), Venecijos (Italija), Latvijos (Latvija)  universitetų, Lenkijos mokslo fondo užsakym.

Kviestiniai pranešimai

2008 m. University of California, Berkeley (JAV).

2008 m. Stanford University (JAV).

2008 m. Arizona State University (JAV).

2008 m. Hebrajų universitetas Jeruzalėje (Izraelis).

2009 m. Leibniz Universität Hannover (Vokietija).

2010 m. YIVO (JAV).

2010 m. Jewish Theological Seminary (JAV).

2010 m. Columbia University (JAV).

2011 m. Justus-Liebig Universität Gießen (Vokietija).

2011 m. Bazelio universitetas (Šveicarija).

2011 m. Ludwig-Maximilians-Universität München (Vokietija).

2011 m. Universität Heidelberg.

2012 m. Sankt Peterburgo universitetas (Rusija).

2012 m. Mainz‘o universitetas.

2012 m. Aukštoji ekonomikos mokykla (Maskva, Rusija).

2013 m. Londono universitetinis koledžas.

2014 m. Katalikiškas universitetas Lvove (Ukraina).

2014 m. Tel Avivo universitetas.

2014 m. Iljinojaus universitetas Čikagoje

Mokslinės konferencijos

Dalyvavau mokslinėse konferencijose JAV, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Makedonijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Estijoje, Suomijoje, Švedijoje, Japonijoje, Baltarusijoje.

Redakcinių kolegijų narys:

Ab Imperio (nuo 2012 m.).

Pinkas: Annual of the Culture and History of East European Jewry.

Lithuanian Historical Studies.

Nordost-Archiv. Zeitschrift für Regionalgeschichte (nuo 2011 m.).

Prace Historyczne (nuo 2011 m.).

Studia z Dziejów Rosji i Europy Środkowo-Wschodniej.

Lietuvos istorijos metraštis.

Lietuvos istorijos studijos.

Archivum Lithuanicum.

Vadovavimas disertacijoms

Aelita Ambrulevičiūtė, „Mažmeninė prekyba Vilniaus, Kauno, Gardino gubernijose 1861–1914 metais. (Tinklas, plėtra, modernėjimas.)“. Apginta 2010 m. Klaipėdos universitete.

Dovilė Troskovaitė, „Karaimų savivokos virsmas: modernios tapatybės susiformavimas“. Apginta 2014 Klaipėdos universitete.

Arūnas Astramskas rengia disertaciją tema „Savivaldos raida ir pilietiškumo apraiškos Kauno gubernijos miestų savivaldybėse 1876–1915 metais“.

Svarbesnių publikacijų sąrašas

Monografijos

  1. Visuomenė be universiteto? (Aukštosios mokyklos atkūrimo problema Lietuvoje: XIX a. vidurys-XX a. pradžia), Vilnius: LII, 2000. Rec.: Biuletyn Historii Pogranicza, nr. 1, 2000, s. 118–119 (Rimantas Miknys); Lituano-Slavica Posnaniensia, X, 2004, s. 249-251 (Jan Jurkiewicz); Lithuanian Historical Studies, vol. 6, 2001, p. 169–170 (Vilma Žaltauskaitė).
  2. Making Russians. Meaning and Practice of Russification in Lithuania and Belarus after 1863, Amsterdam/New York, NY: Rodopi, 2007. Rec.: Theodore R. Weeks, Zeitschrift für Ostmitteleuropa-Forschung, 56 (2007), H. 4, S. 624–625; Martyn Housden, Central & Eastern European Review, vol. 2, 2008 ; Marc L. Greenberg, The Russian Review, 2008, vol. 67/2, p. 345–346; Giedrius Subačius, Archivum Lithuanicum,10, 2008, 269–282; Jorg Hackmann, Journal of Baltic Studies, 2008, Vol. 39/3, p. 365–367; Alfred E. Senn, Slavic Review, 2008, vol. 67/3, p. 764; Juliette Cadiot, James P. Niessen, Steven Seegel, Ab Imperio, 2008 vol. 3, p. 417–436; Andrei Tichomirow, Arche; Verena Dohrn, H-Soz-u-Kult, 05.05.2008; Grigorijus Potašenko, Lietuvos istorijos metraštis, 2008 nr. 1, p.152–155; Shaul Stampfer, Religious Studies Review, 2009, vol. 35/2, p. 134; Leszek Zasztowt, Rozprawy z dziejów oświaty, vol. XLVI: 2009, s. 197–203; R. Einax, Jahrbücher für Geschichte Osteuropas, 2009, B. 57, H. 1, S. 116; Dalia Leinartė, Lithuanian Historical Studies, vol. 13, 2008, p. 191-194; Karsten Brüggemann, Nordost-Archiv. Zeitschrift für Regionalgeschichte, Band XVIII/2009, p. 302-308; Robert Schweitzer, Nordeuropaforum. Zeitschrift für Politik, Wirtschaft und Kultur, 19. Jahrgang (12. der N.F.), 1/2009, S. 117-120; Pavel Tserashkovich, Беларускi Гiстарычны агляд/Belarusian Historical Review, vol. 16/1, 2009, pp. 310-312; M. Piccin, Russica Romana, 2009, vol. XVI, p. 125-126; R. L. Przygodzki, Kritika: Explorations in Russian and Eurasian History 11, 2 (Spring 2010): 429–438; Š. Liekis, Pinkas. Culture and History of East European Jewry, vol. III, pp. 148–151; L. Zasztowt, Acta Poloniae Historica, 2010, 197–204; R. Civinskas, Lietuvos etnologija: Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, vol. 10(19) 2010, p. 181-185; Андрей Тихомiров, Україна Модерна, № 6 (17) 2010, p. 275–284; Bradley D. Woodworth, Forschungen zur Baltischen Geschichte, vol. 6, 2011, S. 310-313; David J. Galbreath, The Slavonic and East European Review, Volume 89, Number 4, 2011, pp. 758-759; A. Kulakauskas, Darbai ir dienos, t. 56, 2011, p. 315-319.

Rusinimas: Lietuva ir Baltarusija po 1863 metų, Vilnius: LII leidykla, 2009. (vertimas).

  1. Savas ar svetimas paveldas? 1863–1864 m. sukilimas kaip lietuviška atminties vieta, Vilnius: Mintis, 2008. Rec.: Čepaitienė Rasa, Lietuvos etnologija, 2009, t. 9, p. 175-178; H. Vitkus, Acta Historica Universitatis Klaipedensis XXIII, 2011, p. 330-334.
  2. Kas laimėjo Žalgirio mūšį. Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje, Vilnius: Mintis, 2012, ISBN-978-5-417-01047-7 (bendraautoriai – D. Mačiulis ir R. Petrauskas).
  3. Enemies for a Day: Antisemitism and Anti-Jewish Violence in Lithuanian under the Tsars, Budapest/New York: CEU Press, 2015.
  4. Lithuanian Nationalism and the Vilnius Question, 1883-1940, Marburg: Herder-Institut, 2015 (su Dangiru Mačiuliu).

Sudaryti mokslinių straipsnių rinkiniai bei kiti leidiniai

  1. Nacionalizmas ir emocijos (Lietuva ir Lenkija XIX-XX a.), Vilnius: LII leidykla, 2001 (su Vladu Sirutavičiumi). Rec: Lietuvos Etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, Vilnius, 2002, vol. 2 (11), p. 190–192 (Vida Savoniakaitė); Lietuvos Istorijos Metraštis 2001, vol. 2, p. 261-265 (Ieva Šenavičienė); Lithuanian Historical Studies vol. 7 (2002), p. 139–144 (Dangiras Mačiulis)
  2. The Vanished World of Lithuanian Jews, Amsterdam/New York, NY: Rodopi, 2004 (with Alvydas Nikžentaitis and Stefan Schreiner). Rec.: Kultūros barai, 2004 nr. 8/9, p. 107-108 (Rimantas Stankevičius); Religious Studies Review, Vol. 31, Issue 1 & 2, January, April 2005, p. 108; Nordost-Archiv, Band XIV, 2005, S. 426–429 (Bradley D. Woodworth);  Journal of Baltic Studies,  2004 vo. 35/4, p. 420-422 (Anton Weiss-Wendt); Lithuanian Historical Studies, Bd. 9 (2004 [2006]), 105-116 (Gediminas Bašinskas); Holocaust Studies: A Journal of Culture and History 13, no. 2-3 (2007), pp. 185–8 (Mattew Kott).
  3. Žydų klausimas Lietuvoje XIX a. viduryje, Vilnius: LII leidykla, 2004 (su Vladu Sirutavičiumi)
  4. Raidžių draudimo metai, Vilnius: LII leidykla, 2004. Rec: Knygotyra, 2005, t. 45, p. 240-243 (Vytautas Berenis); Archivum Lithuanicum, 2006, t. 8, p. 343–352 (Roma Bončkutė).
  5. Kai ksenofobija virsta prievarta. Lietuvių ir žydų santykių dinamika XIX a. – XX a. pirmojoje pusėje, Vilnius: LII leidykla, 2005 (su Vladu Sirutavičiumi).

Rec: Kultūros barai, 2005, nr. 8/9, p. 105–108 (Hektoras Vitkus);  Lietuvos istorijos metraštis. 2005 / 1, Vilnius, 2006, p. 186–193 (Linas Venclauskas).

  1. Žydai Lietuvos ekonominėje-socialinėje struktūroje: tarp tarpininko ir konkurento, (su Vladu Sirutavičiumi), Vilnius: LII leidykla, 2006.
  2. Obratnaia uniia. Iz istorii otnoshenii mezhdu katolitsizmom i pravoslaviem v Rossiiskoj imperii 1840-1873, Vilnius: Lithuanian Institute of History (su Michailu Dolbilovu). Rec.: Barbara Skinner, The Russian Review, 2011, no. 4, pp. 694-695; Андрэй Цiхамiраў, Праект «Віленска-мінскай уніі»: Чаму царская Расія ня зьнішчыла ў сябе рыма-каталіцызм?, Arche, 11/2011, 171-179; Roman Jurkowski, Przegląd Wschodnioeuropejski III, 2012, s. 541-545; Karen Weber, Ab Imperio, 2012 no 1, c. 476-481; Irina Paert, Forschungen zur Baltischen Geschichte, 7 (2012), p. 247-250; Захар Шыбека, Беларускі Гістарычны Агляд, 2012 Т.19 Сш. 1-2, http://www.belhistory.eu/dolbilov-mixail-stalyunas-darius-obratnaya-uniya-iz-istorii-otnoshenij-mezhdu-katolicizmom-i-pravoslaviem-v-rossijskoj-imperii-1840%E2%80%931873-vilnyus-liedykla-2010-274-s/, Stefan Rohdewald, Zeitschrift für Ostmitteleuropa-Forschung 61 (2012) H. 2, S. 290-291. Gregory L. Freeze, Jahrbücher für Geschichte Osteuropas, 61 (2013), 1, S. 137-139; Franciszek Gryciuk, Biuletyn historii pogranicza, nr. 12, 2012, p. 103-109; Siarhei Tokc, Palitychnaia sfera, no 18-19, 2012, p. 262-272.; Regina Laukaitytė, Lithuanian historical studies, 18, 2013, pp. 199-203.
  3. Pragmatic Alliance. Jewish-Lithuanian Political Cooperation at the Beginning of the 20th Century, Budapest, New York: CEU Press, 2011 (su Vladu Sirutavičiumi). Rec.: Klaus Richter, Quest. Issues in Contemporary Jewish History, Issue 3, July 2012, http://www.quest-cdecjournal.it/reviews.php?id=54; Saulius Sužiedėlis, Lithuanian historical studies, vol. 16, 2011, p. 169-174; Joachim Tauber, Nordost-Archiv, vol. 20, 2011, S. 335-337 Klaus Richter, Quest. Issues in Contemporary Jewish History, Issue 3, July 2012, http://www.quest-cdecjournal.it/reviews.php?id=54; Antony Polonsky, Journal of Baltic Studies, 44:1 (2013), pp. 108-111; Michael Gesin, The Russian Review, Vol. 71, issue 3, 2012, p. 523-524; Karsten Brüggemann, Forschungen zur Baltischen Geschichte, 8, 2013, p. 305-308; Zmitser Shevialov, Palitychnaia sfera, no 18-19, 2012, p. 273-281; Vytautas Petronis, Zeitschrift für Ostmitteleuropa-Forschung 63 (2014) H. 2, p. 309-310.
  4. Lietuvos žydai. Istorinė studija, Vilnius: baltos lankos, 2012 (su V. Sirutavičiumi ir J. Verbickiene). Rec.: Vygantas Vareikis, An Attempt by Thirteen Authors to Answer the Question what Lithuanian Jews were (and are), Acta Historica Universitatis Klaipedensis, vol. XXVIII: Paramilitarism in the Eastern Baltics, 1918-1940: Case studies and Comparisons, 2014, p. 301-306. Kviestinis redaktorius.
  5. Lituano-Slavica Posnaniensia. Studie Historica. VIII, Poznań, 2001 (su Janu Jurkiewicziumi bei Rimantu Mikniu).
  6. Ab Imperio, 2005 no. 2 (su Michailu Dolbilovu).
  7. East European Jewish Affairs, 2009 vol. 39/2 (su François Guesnet ir Jurgita Verbickiene).
  8. Jahrbuch für Antisemitismusforschung, Bd. 21, 2012 (su François Guesnet).

Straipsniai

Rusijos tautinė politika

  1. Aukštosios mokyklos įkūrimo Vilniuje projektas ir jo likimas 1900–1904 m., Lituanistica, 1995, nr. 2, p. 18–38.
  2. ‘The Pole’ in the Policy of the Russian Government: Semantics and Praxis in the Mid-Nineteenth Century, Lithuanian Historical Studies, vol. 5, 2000, ISBN 9986-780-35-7, p. 45-67.
  3. Kalba ar konfesija? (Sumanymas įvesti rusų kalbą Vakarų krašto pridėtinėse katalikiškose pamaldose), Lietuvos istorijos metraštis 1999, Vilnius, 2000, p. 125-137.
  4. Bažnytinės unijos projektas (1865–1866), Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, 20 (2002), 127-140.
  5. Granitsy v pogranich’e: belorusy i etnolingvisticheskaia politika Rossiiskoi imperii na zapadnykh okrainakh v period Velikikh Reform, Ab Imperio, 2003 No. 1, c. 262-292.
  6. Kokia kalba mokyti baltarusius katalikus tikybos? (viena XIX a. vidurio Rusijos valdžios problema), Lietuvių katalikų mokslų akademijos metraštis, t. 23, 2003, p. 157-169.
  7. Nationality Statistics and Russian Politics in the Mid-Nineteenth Century, Lithuanian Historical Studies, vol. 8, 2003 (Vilnius, 2005), p. 95-121.
  8. Changes in the Political Situation and the „“Jewish Question” in the Lithuanian Gubernias of the Russian Empire (1855-April 1863), The Vanished World of Lithuanian Jews, edited by A. Nikžentaitis, S. Schreiner, D. Staliūnas, Amsterdam/New York, NY: Rodopi, 2004, p. 21-43.
  9. Проблема административно-территориальных границ в «национальной политике» имперской власти: Ковенская губерния в середине XIX века, in: Российская империя: стратегии стабилизации и опыты обновления, Воронеж, 2004, с. 147-166.
  10. Did the Government Seek to Russify Lithuanians and Poles in the Northwest Region after the Uprising of 1863-64?, Kritika: Explorations in Russian and Eurasian History 5/2 (Spring 2004), p. 273-289.
  11. Mozhet li katolik byt ruskim? O vvedenii russkogo yazyka v katolicheskoe bogosluzhenie v 60-kh godakh 19 v., in: Rossiiskaia imperia v zarubezhnoi istoriografii. Raboty poslednikh let: Antologiia [The Russian Empire in Foreign Historiography. Anthology of Recent Works, edited by Paul Werth, P. Kabytov and Aleksei Miller, Moscow] Novoe izdatelstvo, 2005, p. 570–588.
  12. Rol imperskoi vlasti v protsesse massovogo obrashcheniia katolikov v pravoslavie v 60-e gody 19 stoletiia, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 26, 2005, p. 307–347.
  13. „Obratnaia uniia“: proekt prisoedineniia katolikov k pravoslavnoi tserkvi v Rossiiskoi imperini (1865–1866 gg.), Slavianovedenie, 2005, № 5, p. 3–34 (su Michailu Dolbilovu).
  14. Identifikatsiia, iazyk i alfavit litovtsev v rossiiskoi natsional’noi politike 1860-kh godov, Ab Imperio, 2005 no. 2, p. 225–254.
  15. An Awkward City: Vilnius as a Regional centre in Russian nationality policy (ca 1860–1914), Russia and Eastern Europe: applied “imperiology”, ed. by A. Nowak, Warszawa: Instytut Historii PAN, 2006, p. 222-243.
  16. In Which Language Should the Jews Pray? Linguistic Russification on Russia’s Northwestern Frontier, 1863-1870, in: Central and East European Jews at the Crossroads of Tradition and Modernity, edited by J. Šiaučiūnaite-Verbickienė, Larisa Lempertienė, Vilnius, 2006, p. 33–78.
  17. Russländische „Kollaborationsangebote” an nationale Gruppen nach dem Januaraufstand von 1863 im so gennanten Nordwestgebiet, „Kollaboration” in Nordosteuropa. Erscheinungsformen und Deutungen im 20. Jahrhundert, herausgegeben von Joachim Tauber, Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2006, S. 88–100.
  18. Termino „rusinimas” prasmės istorija (XIX a. 7-asis dešimtmetis), Lituanistica, 2006 nr. 3 (67), p. 24-37.
  19. Between Russification and Divide and Rule: Russian Nationality Policy in the Western borderlands in the mid-19th Century, Jahrbücher für Geschichte Osteuropas, 2007, H. 3, S. 358–373.
  20. Assimilation or Acculturation? Russian Imperial Policy Toward Lithuanians in the 1860s, Central and Eastern European Review, vol. 2, 2008, p. 1–20.
  21. „Kto powinien uczyć „Innowierców“? Problem naucycieli i szkół elementarnych w imperialnej polityce Rosji w połowie XIX wieku“, Biuletyn Historii Pogranicza, nr. 8, 2007, p. 23-39.
  22. National Census in the Service of the Russian Empire. The Western Borderlands in the mid-ninettenth century. 1830-1870, in: Defining Self. Essays on emergent identities in Russia. Seventeenth to nineteenth Centuries, edited by Michael Branch, Helsinki: Finnish Literature Society, p. 435-448.
  23. La politica russa delle nazionalita e i Lituani, in Confini della modernita. Lituani, non – lituani e stato nazionale nella Lituania del XX secolo, ed. by A. Griffante, Studi Mitteleuropei, vol. 4., Gorizia: lcm, 2010, p. 29–42.
  24. Die Russifizierung der Grundschulbildung in Litauen und Belarus nach 1863, Bildungskonzepte und Bildungsinitiativen in Nordosteuropa (19. Jahrhundert), herausgegeben von Anja Wilhelmi, Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2011, S. 160-170.
  25. Territorialising Ethnicity in the Russian Empire? The Case of the Augustav/Suvalki Gubernia, Ab Imperio, 2011 no. 3 (priimtas).

Istoriografija

  1. Alternatywa początku XX wieku: Historia etnosu czy państwa, Lituano-Slavica Posnaniensia, Studia Historica, VIII, 2001, s. 81–95.
  2. Rusijos politika žydų atžvilgiu XIX a.: istoriografinis aspektas, Lietuvos istorijos metraštis 2001, nr. 1, 2002, p. 135-150.
  3. Imperskii rezhim v Litve v 19 veke (Po litovskim uchebnikam istorii), Ab Imperio, 2002 No. 4, c. 365-390.
  4. Rusifikacijos samprata XIX a. Lietuvos istorijoje: istoriografija, metodologija, faktografija, Lietuvos istorijos metraštis 2002/2, 2004, p. 63-88.
  5. From Ethnocentric to Civic History: Changes in Contemporary Lithuanian Historical Studies, Emerging Meso-Areas in the Former Socialist Countries: Histories Revived or Improvised, ed. by Kimitaka Matsuzato, Hokkaido, 2005, p. 311–331.
  6. 1905 metų revoliucijos sovietinė lietuviškoji istoriografija ir “tautų draugystės” ideologema, Parlamento studijos, 2005 nr. 5, p. 65–78 Santrauka.
  7. Imperial Nationality Policy and the Rusian version of the History of the Grand Duchy of Lithuania in the Mid-neniteenth Century, Central Europe, Vol. 8, Number 2, November 2010, pp. 146-157.
  8. Žydų istorija lietuviškos istoriografijos kontekstuose, Abipusis pažinimas: lietuvių ir žydų kultūriniai saitai (Specialusis „Lietuvos istorijos studijų“ leidinys (t. 8)), sud. Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, Vilnius: VU leidykla, 2010, p. 119-133.
  9. Historiography of the Lithuanian national movement. Changing paradigms. Studies on National Movements, North America, 1, apr. 2013. Available at: .

Atminties vietos

  1. Die Teilung des Kulturerbes des Großfürstentums Litauen und der Schutz der historischen Denkmäler vom Ende des 19. Bis zum Beginn des 20. Jahrhunderts, Nordost-Archiv. Zeitschrift für Regionalgeschichte, Bd.VI/1997, H. 1: Das Denkmal im nördlichen Ostmitteleuropa im 20. Jahrhunderts. Politischer Kontext und nationale Funktion, S.147-166.
  2. Drei Namen der Schlacht: Erinnerungsketten um Tannenberg/Grunwald/Žalgiris, in: Verflochtene Erinnerungen. Polen und seine Nachbar im 19. Und 20. Jahrhundert, herausgegeben von Martin Aust, Krzysztof Ruchniewicz und Stefan Troebst, Köln, Weimar, Wien: Böhlau Verlag, 2009, S. 119–136 (kartu su Rimvydu Petrausku).
  3. Der Kult des Unbekannten Soldaten in Litauen, Nordost-Archiv. Zeitschrift für Regionalgeschichte, Neue Folge Band XVII/2008: Über den Weltkrieg hinaus: Kriegserfahrungen in Ostmitteleuropa 1914−1921, Nordost-Institut Lüneburg, 2009, S. 248–266.
  4. The Uprising of 1863 as a Lithuanian Place of Memory, Politics, History, and Collective Memory in Public Discourses in East Central Europe, edited by Zdzisław Krasnodębski, Stefan Garstecki, Rüdiger Ritter, Hamburg: Krämer Verlag, 2012, ISBN 978−3−89622−110−0, p. 111-137.

Koletyvinė tapatybė ir politiniai procesai XIX a. Lietuvoje

  1. Rinkimai į I Rusijos Dūmą Lietuvoje, Lietuvos istorijos metraštis 1992, Vilnius, 1994, p. 45–66
  2. Vilniaus vyskupo E.Ropo veiklos pėdsakais (1903 – 1907), Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, vol. 7: Atgimimas ir Katalikų bažnyčia, Vilnius, 1994, p. 142–219.
  3. Ethnopolitical Tendencies in Lithuania During the Period 1905-1907 and the Conceptions of the Revival of the University of Vilnius, Lithuanian Historical Studies 1996, No. 1, p. 97–115.
  4. ,,Truputį lenkas, truputį vokietis, truputį lietuvis, o visų pirma katalikas…“ Vilniaus vyskupas Edwardas von der Roppas tarp etninių, pilietinių ir konfesinių vertybių, Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, vol. 8: Asmuo: tarp tautos ir valstybės, Vilnius, 1996, p. 291-299.
  5. Kauno vizija XX a. pradžioje, Darbai ir dienos, 1997, Nr. 4, p. 59–64.
  6. Litewscy biali i władze carskie przed powstaniem styczniowym: między konfrontacją a kompromisem, Przegląd historyczny, vol. 39, 1998, z. 3, s. 383–401.
  7. Die litauische Nationalidentität und die polnischsprachige Literatur, Literatur und nationale Identität II. Themen des literarischen Nationalismus und der nationalen Literatur im Ostseeraum, hrsg. v. Yrjö Varpio u. Mardia Zadencka, Tampere, 1999, S. 201–216.
  8. Wilno czy Kowno? Problem centrum narodowego Litwinów na początku XX wieku, Nacjonalizm a tożsamość narodowa w Europie Środkowo-Wschodniej w XIX i XX w. (Nationalismus und nationale Identität in Ostmitteleuropa im 19. und 20. Jahrhundert), Hrsg. Von B. Linek und K. Struve, Opole, Marburg: Verlag Herder-Institut, 2000 (Tagungen zur Ostmitteleuropa-Forschung, 12), s. 259–267.
  9. Europos idėja lietuviškame XIX-XX a. sandūros diskurse, Europos idėja Lietuvoje: istorija ir dabartis, Vilnius: LII leidykla, 2002, p. 105-114.
  10. Das Dilemma der Grenzen Litauens am Ende des 19. und Anfang des 20. Jahrhunderts, Landschaft und Territorium. Zur Literatur, Kunst und Geschichte des 19. und Anfang des 20. Jahrhunderts im Ostseeraum: Finnland, Estland, Lettland, Litauen und Polen, Hg. von Y. Varpio und M. Zadencka, Stockholm, 2004 (Acta Universitatis Stockholmiensis, Studia Baltica Stockholmiensia 25), S. 196-215 (su Rimantu Mikniu.
  11. Alternatives to Lithuanian etnonationalism in the 19th century. Critical remarks on recent debates in Lithuanian historiography, Zeitschrift für Ostmitteleuropa-Forschung, 2007, H. 3, p. 417-428.
  12. The Jewish deputies and the imperial authorities: the circumstances behind a ‘dialogue’ at the end of the 1860s, Pinkas. Culture and History of East European Jewry, vol. III, 2010, p. 8-23.
  13. Rusų kalba kaip lietuvių ir žydų komunikacijos priemonė: laikraštis „Naš kraj“ (1914), Abipusis pažinimas: lietuvių ir žydų kultūriniai saitai (Specialusis „Lietuvos istorijos studijų“ leidinys (t. 8)), sud. Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė, Vilnius: VU leidykla, 2010, p. 161-181.
  14. Collaboration of Lithuanians and Jews during the Elections to the First and the Second Dumas, Sirutavičius and D. Staliūnas (eds.), A Pragmatic Alliance: Jewish–Lithuanian Political Cooperation at the Beginning of the 20th Century, Budapest/New York: CEU Press, 2011, pp. 45-75.
  15. The Lithuanian-Jewish Political Dialogue in Petrograd in 1917, Sirutavičius and D. Staliūnas (eds.), A Pragmatic Alliance: Jewish–Lithuanian Political Cooperation at the Beginning of the 20th Century, Budapest/New York: CEU Press, 2011, pp. 231-243.
  16. The “Old” and “New” Lithuanians: Collective Identity Types in Lithuania at the Turn of the Nineteenth and Twentieth Centuries, Forgotten Pages in Baltic History. Diversity and Inclusion, edited by Martyn Housden and David J. Smith, Amsterdam, New York: Rodopi, 2011, pp. 35-48 (bendraautoris R. Miknys).
  17. Tado Vrublevskio politinės minties bruožai, Tadas Vrublevskis. Mintys ir darbai, sud. Bronislava Kisielienė, Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2012, p. 13-36, ISBN 978-9986-498-60-5.
  18. Lietuvos idėja „Aušroje“, Archivum Lithuanicum 15, 2013, ISSN 1392-737X, p. 271-292
  19. Lenkų ir lietuvių konfliktas XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje: senų koncepcijų atgimimas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos istorijos ir tradicijos fenomenai: tautų atminties vietos, sud. A. Bumblauskas, G. Potašenko, Vilnius, 2013, p.173-184 ISSN 1822-4016, ISBN 978-609-459-221-8 (su R. Mikniu).
  20. Канцэпцыя персанальнай культурнай аўтаноміі ў Літве і Беларусі (пачатак XX стагоддзя), Палiтычная сфера, 2013 no 18-19, ISSN 1819-3625, p. 77-86.
  21. Making a national capital out of a multhiethnic city, Ab Imperio, 2014, no. 1, p. 157-175.
  22. Lietuvių nacionalizmas ir sostinės problema (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia), Lietuvos istorijos metraštis 2013/1, Vilnius, 2014, p. 85-99. ISSN 0202–3342.

Pogromai ir antisemitizmas Lietuvoje

  1. Anti-Jewish Disturbances in the North-Western provinces in the Early 1880s, East European Jewish Affairs, Number 2/Winter 2004, p. 119-138.
  2. Litauen, Handbuch des Antisemitismus. Judenfeindschaft in Geschichte und Gegenwart, Hrsg. von W. Benz, Band 1: Länder und Regionen, München: K. G. Saur, 2008, S. 217–221.
  3. Was Lithuania a Pogrom-Free Zone? (1881–1940), in Anti-Jewish Violence. Rethinking the Pogrom in East European History, edited by Jonathan Dekel-Chen, David Gaunt, Natan M. Meir, Israel Bartal, Bloomington and Indianapolis: Indiana University Press, 2010, pp. 144–158 (with V. Sirutavičius).
  4. Dusetos, Easter 1905: The Story of One Pogrom, Journal of Baltic Studies, Vol. 43, Number 4, December 2012, pp. 495-514, ISSN 0162-9778).
  5. Antisemitic Tension during the 1905 Revolution in Lithuania, Jahrbuch für Antisemitismusforschung 21, 2012, p. 54-88 ISBN 978-3-86331-2 Lithuanian Antisemitism in the Late Nineteenth and Early Twentieth Centuries, Polin: Studies in Polish Jewry, vol. 25: Jews in the former Grand Duchy of Lithuania since 1772, p. 135-149, ISBN 978-1-904113-93-5.
  6. Lithuanian Antisemitism in the Late Nineteenth and Early Twentieth Centuries, Polin: Studies in Polish Jewry, vol. 25: Jews in the former Grand Duchy of Lithuania since 1772, p. 135-149, ISBN 978-1-904113-93-5.
  7. How insulted religious feelings turned into pogroms: Lithuania in 1900, East European Jewish Affairs, Vol. 42, no 2, 2013, p. 119-142, ISSN 1350-1674.
  8. Žydai ir kraujo vartojimas: vieno prietaro apraiškos XIX amžiaus Lietuvoje, Lietuvos istorijos metraštis, 2012, nr. 1, p. 51-80.

Neįtraukta: mažiau reikšmingos mokslinės bei mokslo populiarinimo publikacijos, tezės, katalogai ir pan., recenzijos publikuotos žurnaluose: Journal of Contemporary History, Ab Imperio, Zeitschrift für Ostmitteleuropa-Forschung, Lithuanian Historical studies, Lietuvos istorijos metraštis, Pinkas.

Šaltinis: http://www.istorija.lt/struktura/mokslo-skyriai/xix-amziaus-istorijos-skyrius/darius-staliunas/.

,,Antižydiški pogromai, lenkų ir lietuvių konfliktai dėl pamaldų kalbos: dviejų kolektyvinių smurto tipų palyginimas“