Apie žydų teatrinį gyvenimą tarpukario Lietuvoje

Pasitinkant Lietuvos valstybingumo šimtmetį, siūlome prisiminti žydų teatrinį gyvenimą tarpukario Lietuvoje. Apie jį 1937-1938 m. pasakota politikos, mokslo, visuomenės ir literatūros dienraštyje ,,Lietuvos žinios“.

1937 m. sausio 15 d. rašyta, kad Kaune jau veikia net 3 žydų teatrai. Minimas nuo 1936 m. rudens Liaudies namuose veikęs Naujas žydų teatras, kuriam vadovavo aktorė Rašel Bergerytė-Arnauskienė bei į kurį režisieriumi buvo pakviestas garsus žydų aktorius J. Turkovas iš Varšuvos (Lenkija). ,,Miramaro“ salėje veikė ,,Žydų mažumos teatras“, kuriame režisiere buvo žydų teatro garsenybė Ida Kaminskaitė. Kaune veikė ir ,,Jaunoji teatro grupė“, kurią sudarė Lietuvoje išugdyti jaunieji aktoriai. Šiai grupei vadovavo iš Utenos kilęs Glezeris.

Teatruose buvo statomi ne tik žydų autorių, bet ir išversti kūriniai. Štai Naujame žydų teatre buvo rodoma poeto, dramaturgo, vertėjo Petro Vaičiūno penkių veiksmų drama ,,Nuodėmingas angelas“.

1938 m. sausio 14 d. ,,Lietuvos žinių“ numeryje rašyta, kad Kaune susikūrė iniciatyvinis komitetas žydų operai įkurti. Komiteto atstovas Šapira informavo, kad vadovaujant dirigentui Hofmekleriui, režisieriui Dautartui ir chormeisteriui Blecharavičiui besikuriantis teatras baigia ruošti Džuzepės Verdžio ,,Rigoleto“ ir ,,Aidos“ ištraukas.

O štai ką apie savo aktorystę Saros Veiss-Slep knygoje ,,Buvo Lietuvoje miestelis“ prisimena iš Dusetų kilęs Šmuelis Levitas:

,,Aš labai norėjau tapti aktoriumi. Dariau visokius ,,triukus“, kad tik galėčiau žiūrėti spektaklius. Būdavo ir taip, kad į teatrus patekdavau per stogą arba per bet kokį jo pastate rastą plyšį.

Kaune buvo teatras, kuriame vaidinta jidiš kalba. Atsimenu jame rodytą spektaklį ,,A-Hartz fun A-Mame“ (,,Motinos širdis“), kuriame įspūdingai savo vaidmenis atliko aktoriai Chana Lerner ir Dovydas Zeidermanas. Buvo Berlyno operetės ir solistų Feliso B. ir Trude Berliner, teatro ,,Ohel“ (,,Palapinė“) iš Izraelio Žemės gastrolės. Buvo dar toks Lan ir Bukanc žiemos teatras, kuris vaidino Nacionalinio teatro antrajame aukšte.

Aktoriai mane žinojo ir kartą vienas iš jų pasakė: ,,Girdėjau, kad esi dantų technikas. Man reikalinga tavo pagalba“. Aš atsakiau: ,,Ir tu man reikalingas“. Nuo tos akimirkos aš be jokių problemų patekdavau į spektaklius. Kartą tam aktoriui pasakiau: ,,Mirštu kaip noriu būti aktoriumi! Tai mano manija“. Jis mane paskyrė statistų vadovu, bet neilgam. Vieno spektaklio metu aš ne laiku įėjau į sceną jo monologo metu ir kiti aktoriai nusekė paskui mane. Kiekvienas iš mūsų už tai gavome gerą jo ,,paskatinimą“, kuris buvo mano teatrinės karjeros pabaiga“.


Nuotraukoje: Naujo jidiš teatro praėjimo kortelė (iš Saros Veiss-Slep knygos ,,Buvo Lietuvoje miestelis“).


Parengė Gražina Ragauskaitė.


http://kauno.diena.lt/naujienos/kaunas/menas-ir-pramogos/zydu-teatras-uzmirsta-lietuvos-kulturos-dalis-771380