2018 m. rugsėjo 7 d. Zarasų krašto muziejuje įvyko Europos žydų kultūros dienos paminėjimas
Zarasiškiams buvo parengta kilnojamoji paroda „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa“, skirta Holokausto metais nužudytiems Lietuvos žydų vaikams atminti ir išgirsti išsigelbėjusius žydų vaikus, pasakojančius apie artimųjų netektį, nežmonišką įtampą ir kaustančią baimę, lydėjusią juos per visą karą.
Yra Holokausto vaikų ir Zarasų rajone. Mums žinoma trijų turmantiškių Kasimovų: Haroldo, Ritos ir judviejų sesers bei jų tėvų išgyvenimo istorija – užrašyta į Ritos Kasimovos – Braun knygą ,,Holokausto vaiko portretas“, ji Haroldo dėka mus pasiekė iš JAV. Tų baisių išbandymų laikotarpiu tada jauniausiam iš šeimos Haroldui tebuvo tik trys metukai, sesės buvo kiek vyresnės. Kasimovų šeima 19 mėnesių ir 5 dienas slapstėsi nuo vokiečių persekiojimo už Turmanto (Zarasų rajonas) ribų, Baltarusijos teritorijoje, tvarte iškastoje duobėje, kuri buvo uždengta lentomis ir šiaudais. Ji buvo pakankamai didelė, tačiau laisvai judėti duobėje buvo sudėtinga. Besislapstančios šeimos galva iškasė tunelį į ūkininko rūsį, kuriame buvo laikomos bulvės ir per jį naktimis išeidavo ieškoti maisto šeimai – duonos ir vandens, kurių niekada nebuvo iki soties. Kasimovų šeima gyveno tyloje, kad nebūtų surasta. ,,Mes turėjome nuolat tylėti ir nekalbėti“, – pasakojo Haroldas Kasimovas. Jis prisimena įvykį, kai pas ūkininką apsilankė patruliuojantys vokiečiai su šunimis. ,,Gal tvartas buvo praviras ir vienas iš šunų kažką užuodė, – nepamiršta Haroldas. – Ko gero, tai buvo vokiečių aviganis, jis pradėjo jaudintis. Patruliai susiruošė išeiti ir kvietėsi jį kartu. Niekas iš jų net neįsivaizdavo, kad čia pat yra žydų šeima“. 1944 m. vasarą šeimą išgelbėjo sovietų kareiviai: ,,Mes buvome panašūs į skeletus. Aš ir už mane dviem metais vyresnė sesuo negalėjome vaikščioti…Mudu tėvas kurį laiką nešė maiše“, – prisiminimuose pasakojo Haroldas. Kasimovai visada buvo labai dėkingi juos priglaudusiam ūkininkui už didelę riziką, kurią jis prisiėmė savo ir šeimos narių atžvilgiu.
Muzikinė dainininkės, kultūrinio dialogo puoselėtojos, folkloristės dr. Marijos Krupoves-Berg ir džiazo bei klasikos aranžuočių meistro smuikininko Vytauto Mikoliūno programa nepaliko abejingų klausytojų. Pauzių tarp dainų metu Marijos Krupoves-Berg pristatomi atliekami kūriniai juos ypatingai jautriai priartino prie tądien susirinkusiųjų zarasiškių ir, ko gero, ne vienas klausytojas suprato, kad tarp liūdesio ir juoko pro ašaras šįkart nebus jokios ribos. ,,Dauguma žydų dainų tekstų ir melodijų autoriai nebuvo profesionalūs poetai ir kompozitoriai, bet tragedija, kurią jie išgyveno, nepaprastai išgrynino jų dvasios aukštumą ir kilnumą, ir visa tai akivaizdu Vilniaus geto dainose“, – ,,Kauno dienos“ žurnalistei Justinai Paltanavičiūtei sakė dainų atlikėja.
Europos žydų kultūros dieną baigė Lietuvos žydų bendruomenės socialinio projekto „Beigelių krautuvėlė“ pristatoma žydų virtuvė, kuri yra viena iš priemonių pažinti šios tautos kultūros įvairovę. Likus kelioms dienoms iki Roš ha Šana – žydų Naujųjų metų, simboliškai šios tautos kulinarinį paveldą pristatė į Zarasus atvykusios mielos viešnios: ,,Beigelių krautuvėlės“ siela, talentinga kulinarijos meistrė ir nuostabi mokytoja Riva Portnaja ir krautuvėlės projekto autorė bei vadovė energingoji Dovilė Rūkaitė, kurios susirinkusius supažindino su žydų maisto ruošimo ypatumais bei vaišino skaniais šios tautos virtuvės patiekalais. Zarasiškiai turėjo progą pamatyti padengtą tradicinį Šabo, prasidedančio penktadienį po saulėlydžio ir pasibaigiantį šeštadienio vakarą, kai pateka trys žvaigždės, stalą, paragauti chalos – ypatingos Šabui ir žydų šventėms kepamos duonos bei kitus iki šiol neragautus žydų skanėtus.
Parengė Gražina Ragauskaitė
