Jom Kipuras – didžiausia judėjų religinė šventė
Jom Kipur pavadinimas kilęs iš viduramžiais rašytos rabinistinės literatūros. Toroje ir Talmude ši diena vadinama Jom ha-Kipurim, o kai kuriuose midrašuose – tiesiog Kipur.
Šventės įstatymai ir tradicijos
Jom Kipuras – Atpirkimo diena, kuri baigia keturiasdešimt dienų trūkusį dvasinį apsivalymo periodą. Pirmosios trisdešimt Elulo mėnesio dienų buvo nuoširdaus atsiskaitymo, savianalizės ir praeinančių metų rezultatų suvedimo laikas. Sekančios dešimt – ypatingos rimties ir atgailos (tšuva) dienos nuo Roš ha Šanos iki Jom Kipuro, kai kiekvienam ateinantiems Naujiems metams yra patvirtinamas parengtas nuosprendis. Tai pati iškilmingiausia diena, kuri kartu yra ir visiško pasninko bei džiaugsmo diena.
Prieš Jom Kipurą prašoma atleidimo pas pažįstamus, jeigu juos teko įžeisti žodžiais arba veiksmais, nes Dievas negali atleisti tol, kol neatleidžia žmonės.
Šventės išvakarėse linkima ,,gero įrašo“ Gyvenimo Knygoje – ,,Gmar Hatima Tova“ – ,,lengvo pasninko“ bei dovanojami lekah gabaliukai (iš ryžių miltų pagamintas tortas su medumi). Pastarieji – nuostabus simbolis: ,,Jeigu man teks gauti maistą iš malonės – tegul tai atsitinka šiandien, dabar, kad man daugiau netektų ištiesti rankos išmaldai.“
Šventės išvakarėse lankomasi mikvoje.
Paskutinė gausi trapeza prieš pasninką ruošiama Jom Kipuro išvakarėse, likus valandai iki saulėlydžio. Prieš išeinant į sinagogą tėvas (arba jam neesant motina) tradiciškai laimina vaikus: ,,Te prilygina tave Dievas Efraimui ir Menaše. Te palaimina tave Dievas ir apsaugo tave. Te laimina tave Dievas ir saugo tave. Te būna tau Dievas palankus ir atleidžia tau. Te bus tau Dievas mielaširdingas ir pasius tau taiką.“
Jom Kipuro dieną tikintys judėjai laikosi beveik 25 valandas trunkančio pasninko, kuris prasideda vakare, 18 minučių prieš saulėlydį. Jo metu draudžiama valgyti, gerti, praustis, tepti kremu ir tepalais odą, nešioti odinę avalynę. Šią dieną, kaip ir per Šabą, draudžiama dirbti. 18 minučių prieš saulėlydį, tiksliai kalendoriuje nurodytu laiku, moterys namuose uždega žvakes ir sako palaiminimą.
Jom Kipuro dieną įprasta rengtis baltos spalvos rūbais, kurie simbolizuoja švarą nuo nuodėmių. Žydai tarsi susitapatina su nenuodėmingais angelais, kuriems nereikia valgyti, gerti, rūpintis savo kūnu.
Didžioji Jom Kipuro dienos dalis yra paskiriama maldoms ir sinagogos lankymui. Vedę vyrai eina į joje vykstančias vakarines Kol Nidrei apeigas ir su savimi pasiima visą parą degančią žvakę. Ši žvakė vadinama ,,a lebedike light“ (gyvenimo žvakė). Geriau šią žvakę uždegti ne pačiam, o atiduoti gabajui (sinagogos seniūnas). Kiekvienas, kuris taria atminties maldą ,,Izkor“, atminties žvakę uždega pas save namuose.
Jom Kipuro maldomis prašoma kiekvieno žmogaus ir visos žydų tautos nuodėmių išpirkimo ir Dievo atleidimo. Apeigos sinagogoje prasideda prieš švintant kantoriaus tris kartus skaitoma ,,Kol Nidre“ (visos priesaikos) malda, kurią visi esantys tyliai atkartoja. Po šios maldos seka ,,Maariv“ malda. Ankstų rytą prasideda sekančios apeigos – Šacharit. Po Toros skaitymo tariama atminties maldą už mirusius ,,Izkor“. Po ,,Musaf“ ir ,,Mincha“ maldų prasideda iškilmingiausia ir paskutinė malda – ,,Neila“ (vartų uždarymas), kuri yra svarbiausia Jom Kipure. Paskui pasigirsta paskutinis šofaro garsas ir Atpirkimo diena baigiama žodžiais: ,,Sekančiais metais – Jeruzalėje!“
Kaparotas – labai senas paprotys. Vakare, likus parai iki Jom Kipro arba jo išvakarėse auštant, vyrai ir berniukai į rankas ima gaidį, o moterys ir mergaitės – vištą ir taria Bnei Adomo maldą. Paskui sukant paukštį virš galvos sako: ,,Te bus tai mano atpirkimu…“ Vėliau papjautą paukštį arba jo vertę pinigais atiduoda neturtintiniems. Šis paprotys – perspėjimas, kad ir mus už mūsų nuodėmes gali ištikti šio paukščio likimas. Kai papročiui atlikti nėra gaidžio ar vištos, gali būti naudojami pinigai, kurie vėliau taip pat atiduodami neturtingiems.
Šaltiniai: ru.chabad.org, guide-israel.ru, sinagoga.jeps.ru, .lzb.lt.
Nuotrauka iš jevents.ru.
Parengė ir iš rusų kalbos vertė Gražina Ragauskaitė.