Žydų kilmės vokiečių fiziko Alberto Einšteino laiškas
Albertas Einšteinas – viena iš įdomiausių XX a. pirmos pusės asmenybių. Šis didis mokslininkas daug pasiekė gyvenime, tapęs ne tik Nobelio premijos laureatu, bet ir iš esmės pakeitęs mokslinį Visatos pristatymą.
Jam priklauso apie 300 mokslinių fizikos darbų, jis parašė apie 150 knygų ir straipsnių įvairių mokslo sričių temomis.
Mokslininkas gimė 1879 m. kovo 14 d. Vokietijoje. Mirė 1955 m. balandžio 18 d. JAV, kur dirbo paskutinius penkiolika gyvenimo metų.
1939 m. rugpjūčio 1 d. išvykusiam iš nacistinės Vokietijos ir tuo laikotarpiu kelis metus gyvenančiam JAV žymiam fizikui Albertui Einšteinui paskambino trys mokslininkai ir paprašė juos priimti savo namuose. Netrukus pas jį atvyko jauni fizikai Leo Scilardas (užpatentavo pirmąjį pasaulyje atominį reaktorių) ir Edvardas Teleris (vėliau įėjo į istoriją kaip „vandenilinės bombos tėvas“). Leo Scilardas papasakojo Albertui Einšteinui apie tai, kad jau ne vieną kartą beldėsi į visas JAV Vyriausybės duris, kad perspėtų dėl Vokietijoje galimai ruošiamų planų pavojaus, bet nesėkmingai. O štai Alberto Einšteino laiškas gali sulaukti JAV prezidento Franklino Ruzvelto dėmesio ir įtakoti politiką. Perduoti mokslininko laišką būtina pasitelkus neoficialų prezidento patarėją finansininką Aleksandrą Saksą. Rugpjūčio 2-ąją, dalyvaujant Leo Scilardui ir Edvardui Teleriui, Albertas Einšteinas pasirašė mokslininkų paruoštą laišką JAV prezidentui Franklinui Ruzveltui. Kiekvienas iš jų jautė savąją atsakomybę. Iš vienos pusės prieš Albertą Einšteiną stovėjo atomine bomba ginkluotas Hitlerio vaiduoklis, iš kitos – mokslininkas nepasitikėjo JAV vadovais.
Pasirašytame prezidentui laiške, mokslininkas įspėjo, kad ,,Amerikoje yra tikėtina atominės reakcijos stambioje urano masėje galimybė, ko pasekmėje gali būti išlaisvinta reikšminga energija.“ Laiške Franklinui Ruzveltui rašyta, kad ši reakcija gali atvesti prie ,,naujo tipo išskirtinai galingų bombų“ sukūrimo ir pateiktas pavyzdys: ,,Viena tokio tipo laivu pristatyta į uostą ir jame susprogdinta bomba, pilnai sugriaus visą uostą ir esančią šalia jo teritoriją.“ JAV vadovui rekomenduota ,,teikti pagalbą spartinant eksperimentinius darbus“, sietinus su tokios bombos sukūrimu. Laiške buvo pranešta, kad ,,šiuo metu Vokietija nutraukė urano pardavimą iš užimtų Čekoslovakijos rūdos kasyklų.“ O tai reiškė, kad nacistai pradėjo kaupti uraną ir aišku kokiems tikslams.
Tyrinėtojai nesutaria kuris gi iš trijų mokslininkų sudarė baigiamąjį Alberto Einšteino pasirašyto istorinio laiško tekstą. Iš pradžių finansininkas Aleksandras Saksas nepakankamai įvertino perduoto jam laiško tekstą. Tik po dviejų mėnesių jis buvo įteiktas Franklinui Ruzveltui. Į laišką buvo sureaguota JAV pradėtu realizuoti atominio ginklo projektu.
Atominio ginklo sukūrime Albertas Einšteinas nedalyvavo. Vėliau jis ne tik apgailestavo dėl savo laiško prezidentui, prisiimdamas atsakomybę už Hirošimos ir Nagasakio bombardavimą 1945-aisiais, bet ir prisipažino, kad tas laiškas – pagrindinė jo gyvenimo klaida bei didžiausia tragedija: ,,Taip, aš nuspaudžiau mygtuką,“ – su dideliu apgailestavimu ne kartą kartojo mokslininkas. Ir dar: ,,Mes laimėjome karą, bet ne taiką.“ Jam norėjosi taikos visame pasaulyje. Iš karto ir visam laikui. Bet kada gi tai buvo? Ir kada bus?
Šaltiniai: evrejskaja-panorama.de, fakty.ua.
Nuotrauka iš sueddeutsche.de (laiško kopija).
Parengė ir iš rusų kalbos vertė Gražina Ragauskaitė.