Du Šabai
Žydų alegorinis pasakojimas
Nors senovėje daug rabinų skelbdavo apie tai, kaip svarbu tiksliai vykdyti dvasingojo šeštadienio taisykles, ką šią dieną galima ir ko ne – Šabo, Viešpats dienos, nuostatų laikymasis žydams buvo džiaugsmingas įvykis. Taip buvo tol, kol žmonės pajuto, kad dėl gausių Šabo apribojimų ir baimės jo metu ką nors pažeisti, jie jau beveik negali judėti.
Apie tai daug galvojo Eliezeriaus sūnus Baalas Šemas. Kartą jis susapnavo sapną: angelas jį nuskraidino į rojų ir parodė kiek aukščiau nuo visų kitų stovinčius du sostus.
– Kam jie skirti? – paklausė Šemas.
– Tau, – pasigirdo atsakymas, – jeigu sugebėsi pasinaudoti protu ir taip pat tam, kieno vardą ir adresą tau ką tik perdavė.
Paskui jį nuleido į pačią pragaro apačią ir parodė dvi tuščias vietas.
– O kam šios skirtos? – vėl paklausė Šemas.
– Taip pat tau, jeigu nesugebėsi pasinaudoti protu ir taip pat tam, kieno vardą ir adresą tau ką tik perdavė.
Sapne Baalas Šemas aplankė žmogų, kuriam buvo lemta tapti jo porininku rojuje. Jis sužinojo, kad šis gyvena tarp pagonių ir visai nesupranta žydų tradicijų: dvasingąją Šabo dieną kėlė pokylį, kuriame linksminosi visi jo pažįstami. Baalas Šemas paklausė kodėl šis surengė pokylį ir išgirdo atsakymą:
– Pamenu, tėvai man vaikystėje pasakojo, kad šeštadienis – poilsio ir linksmybių diena. Šeštadieniais motina gamindavo pačius skaniausius patiekalus. Mes valgydavome, dainuodavome dainas, šokdavome ir linksmindavomės. Aš šiandien taip pat taip elgiuosi.
Baalas Šemas bandė žmogų paprotinti, į tikrą kelią, nusakytą jo religijoje, pastatyti – juk jis, pasirodo, gimė žydu, bet nieko nežinojo apie žydų tradicijas. Vėliau Šemas nutilo, nes suprato, kad bus nustelbtas apie nuodėmes sužinojusio žmogaus džiaugsmas.
Susimąstęs Baalas Šemas sapne keliavo toliau. Šį kartą pas tą žmogų, kuriam buvo lemta tapti jo porininku pragare. Jis pamatė, kad šis griežtai laikosi žydiškų tradicijų ir bijo pažeisti bet kurį šeštadienio draudimą. Vargšas žmogelis kiekvieną Šabą praleisdavo didelėje įtampoje – tarsi būtų pasodintas ant įkaitusios anglių krūvos. Šemas norėjo ji subarti už tokį vergišką Įstatymo laikymąsi, bet nesugebėjo – juk žmogus nesuprastų kaip galima daryti nuodėmes laikantis religinių nurodymų.
Po šių dviejų susitikimų Baalui Šemui sapne nušvito išganinga mintis, kurios dėka jis suprato: ,,Nusilenkti Dievui reikia džiaugsmui trykštant iš širdies“.
Šaltinis: pritchi.ru.
Parengė ir iš rusų kalbos išvertė Gražina Ragauskaitė.