Garsaus Zarasuose lietuvybės šauklys, švietėjas, kultūrininkas, gydytojas Domininkas Bukontas [anksčiau rašyta Bukantas – G. R.] buvo labai gerbiamas vietinių žydų, gražiai su jais sutarė ir turėjo jų tarpe didelį autoritetą. Minint jo mirties 99-ąsias metines (mirė 1919 01 19 Zarasuose), jūsų dėmesiui žydų bendruomenės prisiminimai apie jį.
Ch. Gordonas. Ką aš prisimenu apie a. a. dr. D. Bukantą
Laikraštis ,,Zarasų kraštas“, 1933 m. sausio 28 d.
Nors suglaustai, vis dėlto parašyti pilną nekrologą apie a.a. jubiliatą aš negalėsiu, todėl kad žinau apie jį tik iš ko gyvenimo Zarasuose 12-15 metų laikotarpyje, ir todėl pradėsiu nuo to laiko, kada a.a. jubiliatas atvyko į mūsų ,,Palestiną“.
Jaunas gydytojas D. Bukantas atvyko į Zarasus apskrities ligoninės gydytojo pareigų eiti 1907 metų pradžioje ir greit liko visiems žinomas kaip kupinas pasiryžimo ir pasišventęs kovai su visokiais žmonių negalavimais, pareiškiąs didžiausį altruizmą ir humaniškumą. Pašauktas prie ligonio, vis viena ar tai buvo turtingas ar vargšas, gydytojas Bukantas neapleisdavo jo lovos. Nelaukdavo nė kviečiamas – lankydavo jį, kol pasveikdavo arba, jei jau lemta būdavo, iki ligonis palikdavo šį pasaulį. Honoraro nesivaikydavo, bet dažnai pas beturčius nuo jo visai atsisakydavo, jei jam ir siūlydavo. (Pavyzdys dabartiniams gydytojams!) Svarbiausias jo tikslas buvo gelbėti žmogų nelaimėje.
Dr. Bukantas nepasitenkindavo vien diagnozo nustatymu ir recepto parašymu, dažnai pats atlikdavo felčerio, sesutės ir akušerės pareigas. Būdamas mažos provincijos gydytojas, D. Bukantas turėdavo praktikuotis visose medicinos šakose. Neesant čia atskirų specialistų, gydytojas Bukantas visais būdais ir priemonėmis stengdavo įsigyti visų ligų gydymo praktikos. Atsimenu, kada išsiplėtusi mūsų akių trachoma virto epidemija, buvo komandiruotas į mūsų kraštą (šiaurės vakarų kraštą) Car. Marijos Žinybos okulistų būrys kovai su plintančia liga, dr. Bukantas metė savo praktiką, prisidėjo prie to būrio, važinėjo su juo po visą kraštą du mėnesiu, kol gerai susipažino su akių ligomis. Dr. Bukantas visuomet buvo geras, švelnus, visiems prieinamas, visuomet su šypsena lūpose ir maloniu žvilgsniu iš po akinių. Todėl buvo populiarus ir turėjo pasitikėjimą visų gyventojų, be skirtumo tautos ir kilmės. 1913 m. slaptas lietuvių komitetas atstovams rinkti į Valstybės Dūmą paskyrė savo nariu dr. Bukantą. Reikėjo iš pradžių įtraukti jį į rinkikų skaičių, bet gyveno jis miesto ribose. Kurija gi iš visų miestų ir apskričių miestelių siuntė tik du rinkiku, o rinkikų pirmenybes turėjo žydai, kurie visuomet rinkikus siuntė iš savo tarpo. Bet lietuvių komitetas pareikalavo (nors ir nelegaliai) išrinkti dr. Bukantą. Komitetas žinojo, kad Bukantas yra populiarus ir žydų tarpe ir Bukantas buvo išrinktas visais balsais. Bet gubernijos susirinkime, pamatęs rinkikų sąstatą, Bukantas kategoriškai atsisakė eiti į Dūmą, motyvuodamas tuo, kad rinkikų tarpe esą juristai, kurie gali daugiau naudos atnešti įstatymdavystės įstaigoje. Jis gi, kaip gydytojas, daugiau naudingas savo pareigose provincijoj. Tada jo vietą Dūmoje užėmė kandidatas p. Yčas.
Dr. Bukantas savo gyvenime kovojo su lietuvių tautos lenkinimu. Bet ir čia neišeidavo iš populiarumo ribų, o kovojo tik kultūrinėmis priemonėmis, bjaurėdamasis bet kokia pasireiškusia fizine prievarta. Gyvenęs Zarasuose advokatas (dabar profesorius) Tumėnas buvo geriausias dr. Bukanto draugas, taip gi ir kunigas Žilinskas. Jie visi buvo vietos lietuviško atgimimo ir judėjimo priešaky, bet dr. Bukantas buvo populiarus net ir savo priešų tarpe ir sykiu didžiausias įkvėpėjas tautinio atbudimo.
Aš buvau artimas a.a. Bukanto pažįstamas ir kolega rinkimuose į Valstybės Dūmą. Reikėdavo mums paliesti ir žydų klausimą. Dr. Bukantas būdavo visuomet tos nuomonės, kad Lietuvos žydai turi būti tik Lietuvos patriotais. Tūkstantis metų kai žydai gyvena Lietuvoje, kur jie senovėje radę globą ir apsiginimą nuo kryžiuočių puolimų ir inkvizicijų. Su lietuviais žydai gyvenę taikiai, ir tikybinio antagonizmo tarp šių tautų nebuvę. Todėl žydai esą tik lietuvių tautos nariai ir todėl privalą būti Lietuvos patriotais. Tai tokioj dvasioj dr. Bukantas tvirtai ir įtikinamai sprendė žydų klausimą Lietuvoje.
Nuotraukoje Novoaleksandrovskas (dabar Zarasai) 1915 m.