Getas Salake
Iki Antrojo pasaulinio karo Salake gyveno apie 2500 gyventojų, iš kurių pusė buvo žydai. Miestelio centre, aikštės kampe, stovėjo mūrinė sinagoga, o šalia jos du mediniai žydų maldos namai. Žydų šeimos gyveno Salako centre ir gatvių pradžioje. Tik viena Šilo gatvė buvo visa apgyvendinta tik žydų.
Prasidėjus vokiečių okupacijai birželio 26-ąją (kitais šaltiniais birželio 29 d.) visi žydai buvo surinkti į vieną vietą – Šilo gatvę ir apgyvendinti čia gyvenusių žydų namuose po kelias šeimas. Kurį laiką buvo verčiami dirbti įvairiausius darbus: veždavo vokiečių laikomiems arkliams pašarą, duonos kepyklai malkas ir pan. Iš žydų buvo nuolat tyčiojamasi, liepta ant nugaros prisisiūti Dovydo žvaigždę arba užrašą ,,Jude“, nukirpo vyrams barzdas, būriais vesdavo į ežerą maudytis. Žydų reikalams spręsti buvo įkurta Taryba, kuriai vadovavo Jakovas Relbė ir dar du įtakingi vietiniai žydai.
1941 m. rugpjūčio 2 d. buvo išrinkta 100-150 iškiliausių Salako žydų ir išvežti į Sundardų mišką (dabar Ignalinos rajonas, Kazitiškio seniūnija, daugiau) ir ten sušaudyti.
Rugpjūčio 26 d. žydams buvo pranešta, kad juos veš į Rokiškį, kur jie dirbs naujoje fermoje. Į kelionę leido pasiimti maisto ir įrankius. Tačiau jų gyvenimo kelias tądien, kaip ir visų kitų Zarasų rajone gyvenusių žydų, baigėsi Krakynės miške (Degučių seniūnija, Zarasų rajonas).Likę tušti žydų namai Sovietų metais buvo išparduoti, mūrinė sinagoga paversta sandėliu, o 1986 m. ant jos pamatų pastatyti dabartiniai Salako kultūros namai
Parengė mokytoja, Zarasų krašto garbės pilietė Vida Žilinskienė.
Jerachmielio Korbo liudijimas apie getą Salake
1941 m. rugpjūčio 2 d. Salako žydai buvo išvežti į Sungardų mišką. Iš jų buvo atrinkta apie 120 žmonių ir nukreipti į Paežerių kaimą, o rugpjūčio 9 d. nužudyti miške. Likę gyvi buvo vėl sugražinti į Salaką ir apgyvendinti gete. Vokiečių įsakymu buvo įkurtas Judenratas (žydų taryba), kurios sudėtyje buvo ir miestelio rabinas Faivušas Gilinskij ir Avramas Bachas.
1941 m. rugpjūčio 26 d. visi Salako žydai buvo surinkti turgaus aikštėje sakant, kad bus išsiusti priverstiniems darbams. Naktį visi žydai praleido gatvėje, o rytą prasidėjo žudynės [Krakynės miške, Degučių seniūnijoje, Zarasų rajone – G. R.]. Niekas neišgyveno. Du aukų vežikai išgirdę šūvius neteko sąmonės.
Jerachmielis Korbas liudijo, kad Sungardų miške tarp nužudytų buvo:
Jakovas – Josefas Steinas su šeima,
Elijahas Brojda, Liaudies banko steigėjas ir vienas iš miestelio inteligentų su šeima,
Ješivos direktorius (Daugų rabino sūnus),
Perecas Korbas su šeima,
Elchananas Korbas su šeima,
Pesachas Lapjaka, bendruomenės lyderis,
Aba – Lejbas Margalit, išminčius, eruditas ir Toros žinovas.
Šaltinis: infocenters.co.il.
Nuotraukoje: Salako miestelis (1938 m.). Nuotrauka iš limis.lt.
Parengė Gražina Ragauskaitė.