Kauno choralinės sinagogos Atminimo plokštėje įrašyta dusetiškio pavardė
Dovydas Barkūnas. Nuo Dusetų. Dešimtas pulkas. Žuvo Trakų fronte 1920 09 20 (Informacijos šaltinis: knyga ,,Pažadėtoji žemė – Lietuva“, sudarytojas Vilius Kavaliauskas, 2013 m., psl. 202.).
Gali būti Borkanas / [Borkan] Dovydas, gim. 1898 m., žuvo 1920 m. spalio 19 d., (šaltinis: eilatgordinlevitan.com).
Žydų tikybos įstatymai draudžia savo šventyklose – maldos namuose iškabinti bet kokius paveikslus, užrašus, lentas, neturinčias gilesnės tikybinės reikšmės. Išimtinais atsitikimais tai leidžiama daryti – ir tai tik tada, kai iškabinamas raštas ar kitas daiktas turi tikslą šventyklos lankytojams priminti ką nors kilnaus, aukšto, švento, atkreipti jų dėmesį į itin didį įvykį ir priversti juos bent valandėlę susikaupti.
Štai, vieną šventadienį, man tenka pabūti Kauno choralinėje sinagogoje. Visos sienos tuščios, be jokių atvaizdų, užrašų ir panašių daiktų. Tik vienoje sienoje kaba didelė, aukštumo beveik sulig visa siena juoda lenta, kurioje iškaltomis aukso raidėmis įrašyti vardai žydų karių, padėjusių savo jaunas gyvybes ant Lietuvos laisvės aukuro. Tai gana ilgas sąrašas vardų žydų tautybės jaunuolių, žuvusių kovos laukuose dėl Lietuvos Nepriklausomybės 1918-1922 m. laikotarpyje. Ir aiškiai nurodo toji juodoji paminklinė lenta kur, kada ir kuriomis aplinkybėmis šie karžygiai atsisveikino su šiuo pasauliu, bekovodami su Lietuvos priešais. Skaitau šiuos garbingus vardus, vis labiau prieš mano akis stoja šiurpulingi anų reikšmingų metų vaizdai, vis giliau pajuntu tą garbę, kurią šie jaunuoliai nupelnė Lietuvos žydams, savo garbinga mirtimi įrašydami aukso lapą į naujausią Lietuvos žydų istoriją.
Ši pirmųjų Lietuvos Nepriklausomybės apyaušrio metų istorija yra nepaprastai garbinga ir Lietuvos žydams, anais sunkiais metais kartu su lietuviais vienodai troškusiems išsilaisvinti iš žiaurių priešų jungo. To geriausiu liudytoju tebūna ši juodoji paminklinė lenta, kabanti Kauno choralinėje sinagogoje. Ne veltui ji čia pakabinta. Ne veltui žuvusiems karžygiams teko tokia garbė – kabėti švenčiausiojoje žydams vietoje – sinagogoje!
<…>
Atminimo lenta kiekvienam atvykstančiam į šią šventą vietą sakyte sako:
– Gerbk atminimą tų, kurie savo kančiom ir krauju išpirko tau ir tavo vaikams didžiausią pasaulio brangenybę – laisvę ir nepriklausomybę!*
*M. Evenšteinas, ,,Jie žuvo…“/Almanachas ,,Skydas“, 1934 m. psl. 6-7.
Nuotraukoje Kauno choralinės sinagogos Atminimo plokštė/Almanachas ,,Skydas“, 1934 m. psl. 6.
Šaltinis: epaveldas.lt