Aušvicas (Osvencimas)
Osvencimo stovykla Lenkijoje buvo įkurta 1940 m. Iš pradžių joje buvo laikomi vokiečių belaisviai lenkai. Nuo 1942 m. ši stovykla tapo didžiausia vokiečių įkurta žydų masinio naikinimo vieta pasaulyje.
Osvencimas buvo kompleksas, kurį sudarė koncentracijos, mirties bei priverstinio darbo stovyklos: Osvencimas I, Osvencimas II (Birkenau) ir Osvencimas III (Monovicai), kuriose žuvo daugiau nei 1 mln. žmonių. Didžioji dauguma aukų – žydai. Kiekviena iš keturių pačių didžiausių dujų kamerų talpindavo po 2 tūkst. žmonių.
Užrašas prie įėjimo į stovyklą skelbė: ,,ARBEIT MACHT FREI“ (,,Darbas išlaisvina“), bet jo realizavimas realybėje buvo kitoks. Darbas tapo dar viena genocido forma, kurią nacistai pavadino ,,naikinimu darbu“.
Aukos, kurias atrinkdavo darbams ir taip jos išvengdavo mirties tik atvežti į stovyklą, sistemingai prarasdavo individualius bruožus. Jiems nuskusdavo plaukus, ant rankos ištatuiruodavo registracinį numerį. Vyrai privalėjo dėvėti suplyšusius dryžuotus rūbus, moterys – darbines sukneles. Ir vieni, ir kiti avėjo darbinius batus ne pagal kojos dydį. Drabužių nekeisdavo – miegodavo su tais pačiais, darbiniais.
Kiekviena diena įkalintiems nepakeliamomis sąlygomis žmonėms čia virsdavo kova už išgyvenimą. Juos laikydavo barakuose, kurie buvo be langų ir neapsaugoti nuo kaitros bei šalčio. Barake buvo apie 36 medinius gultus ir 5-6 kaliniai turėdavo tilpti ant kiekvieno iš jų. Taip viename barake sutalpindavo 500 žmonių. Osvencimo kaliniai visada badavo. Dienos racioną sudarė skystimas iš supuvusių daržovių ir mėsos, keli šimtai gramų duonos, gabalėlis margarino, arbata ar kartus gėrimas, kažkuo primenantis kavą. Daugelis kentėjo nuo diarėjos (viduriavimo). Nusilpę žmonės tapdavo stovykloje plintančių infekcinių ligų aukomis.
Dalis kalinių buvo užimta priverstiniais darbais pačioje stovykloje: pavyzdžiui virtuvėje arba būdavo kirpėjais, moterys dažnai rūšiuodavo kalnus avalynės, rūbų ir kitų belaisvių daiktų, kurie buvo siunčiami į Vokietiją. Atrinktus daiktus saugodavo Osvencimo II (Birkenau) sandėliuose, išdėstytuose šalia dviejų krematoriumų. Osvencimo, kaip ir kitų vokiečių priverstinio darbo stovyklų belaisviai, dirbdavo ir už stovyklos ribų – anglies kasimo šachtose, akmens skaldyklose, įvairiose statybose. Saugomi ginkluotų sargybinių jie valė nuo kelių sniegą, rinko šiukšles bombarduotose teritorijose, dirbdavo gamyklose. Daug privačių kompanijų, pavyzdžiui koncernas ,,I. G. Farben“ ir gaminusi automobilius bei motorus aviacijai kompanija BMV, naudodavosi belaisviais kaip pigia darbo jėga.
Pabėgti iš Osvencimo buvo neįmanoma. Koncentracijos ir mirties stovyklą saugojo aukštos ir buvusios po srove spygliuotos tvoros, o sargybos bokšteliuose budėdavo kulkosvaidžiais ir automatais ginkluoti sargybiniai. Jie pilnai kontroliavo belaisvių gyvenimą ir galėdavo taikyti žiauriausias bausmes. Baudė ir savi – tie, kuriuos išrinkdavo priežiūrai mainais už sargybinių lengvatas.
Osvencime vykdyti žiaurūs medicinos eksperimentai, kuriuose naudoti vyrai, moterys ir vaikai. Vokiečių SS pareigūnas ir gydytojas Jozefas Mengele vykdė skausmingus bei traumuojančius eksperimentus su dvyniais ir neužaugomis, įtraukdami ir mažus vaikus. Vienas iš šios nežmoniškos veiklos tikslų buvo pagerinti vokiečių kareivių ir lakūnų gydymą. Be to ieškota naujų sterilizacijos metodų. Dauguma luošinamų žmonių mirdavo eksperimentų metu, kitus nužudydavo jiems pasibaigus.
Dauguma Osvencimo belaisvių gyvais pasilikdavo kelias savaites ar mėnesius. Tie, kurie buvo ligoti ar silpni ir dėl to netiko darbams, buvo pasmerkti mirčiai dujų kamerose. Kai kurie puldami ant elektros laidų nusižudydavo, kiti primindavo fiziškai ir dvasiškai sulaužytus vaikščiojančius lavonus. Tačiau tarp jų buvo ir tokių, kurie nieko nepaisė bei tvirtai siekė išgyventi.
PAGRINDINĖS DATOS
1940 m. gegužės 20 d. – atidaryta stovykla Osvencimas I.
1941 m. spalio 8 d. – pradėta statyti Osvencimą II (Birkenau).
1942 m. spalis – atidaryta stovykla Osvencimas III (Monovicai).
1945 m. sausio 27 d. – išgyvenusius Osvencimo belaisvius (apie 7,5 tūkst.) išlaisvina Sovietų Sąjungos armijos kareiviai.
1947 m. – stovyklos teritorijoje įkurtas muziejus aukų atminimui.
2005 m. lapkričio 1 d. – Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja sausio 27-ąją, Osvencimo išlaisvinimo dieną, paskelbė kasmetine Tarptautine holokausto aukų atminimo diena.
Naudota: JAV Holokausto memorialinio muziejaus medžiaga iš
https://www.ushmm.org/outreach/ru/article.php?ModuleId=10007718.
Parengė ir iš rusų kalbos išvertė Gražina Ragauskaitė.
Dokumentinis filmas ,,Aušvicas. Specialioji komanda ,,Sonderkomanda“
Dokumentinis filmas ,,Du Osvencimo veidai“ (Prancūzija, 2011)
Virtuali ekskursija
