Mary-Lou Weisman knyga ,,Pašėlęs Al Jaffee gyvenimas“ arba Zarasų miestelio Heklberio Fino istorija

unnamed-2

2016-ųjų Zarasų krašto garbės pilietis  dailininkas Al Jaffee po daugiau negu 80 metų grįžo į savo vaikystės miestą – Zarasus. Tiesa, tas sugrįžimas labai simboliškas – tai mūsų norų susigrąžinti į savo bendruomenę nepaprastą žmogų ir praverti laiko duris į senąją Zarasų miesto istoriją rezultatas. Tikime, kad Mary-Lou Weisman knygos ,,Pašėlęs Al Jaffee gyvenimas“ herojus būtinai prabils ir lietuviškai – kalba, kurią jis vaikystėje kalbėjo. Tai dideliam Lietuvos skaitytojų būriui ir zarasiškiams būtų nepaprastai emocionalus susitikimas, virsiantis nepaprasta kelione..    


Autorės žodis


Šią knygą pradėjau rašyti Al Jaffee pažindama jau daugiau negu 30 metų – mes buvome kaimynai. Manau, kad knyga bus įdomi ir tiems, kurie žino apie Al Jaffee, jo darbus bei žurnalą ,,MAD“, ir tiems, kurie niekada nėra girdėję apie šį dailininką-karikatūristą. Ji skirta visiems, kas domisi nepaprastomis išgyvenimo istorijomis ir nori žinoti visą tiesą apie herojų. Pašėlęs Al Jaffee gyvenimas – tikras kalambūras! Todėl perskaitę knygą bus nustebinti ir galvoję, kad apie dailininką žino viską, ir norintys apie jį sužinoti tik todėl, kad iki šiol nieko nežinojo.

Al Jaffee greitai apsiprato Zarasuose, perprato miestelio gyventojų tarpusavio santykius, prisitaikė prie pasikeitusių oro sąlygų, kai lauke rūsti žiema ir termometro stulpelis krinta žemiau -20, išmoko jidiš ir lietuvių kalbas. Pats darėsi žaislus, nes jų neturėjo. Draugavo su miestelio vaikais-padaužomis ir net priprato prie motinos nepriežiūros, netinkamo elgesio su juo bei broliais ir bado. Visa tai su laiku jam tapo įprasta ir tikrai nesuklysiu lygindama jį su žinomu herojumi Heklberiu Finu.

Dailininkas iš Lietuvos pas tėvą į Ameriką grįžo jau dvylikos. Al Jaffee suprato, kas jis svetimas savo gimtinėje. Jis kalbėjo angliškai, bet jau su jidiš akcentu. Niujorke pirmieji keli metai buvo pilni kančios, pažeminimo, nepritekliaus, netekčių, todėl jis dažnai prisimindavo Lietuvą ir norėjo vėl sugrįžti į ją.

Kai buvo parengtas knygos rankraštis, mudu su Al Jaffee kartu sprendėme kokios jo gyvenimo situacijos ir istorijos lengviausiai taps knygos iliustracijomis.

Patikėkite, Al Jaffee mūsų žmogus iš Marso, keliautojas iš Lietuvos. Jis vis dar tarp dviejų pasaulių įtikinančioje negalimumo būsenoje. Tikiu, kad kiekvienas biografinės knygos skaitytojas išnaudos unikalią galimybę bent sekdamas publikuojamas iliustracijas keliauti drauge su juo.


Al Jaffee apie iliustracijas


Knygai daugiau negu 60 iliustracijų pradėjau ruošti perskaitęs pirmąją jos rankraščio dalį. Jos tiksliai susidėliojo mano galvoje, sukurdamos man reikalingą atmosferą ir derėdamos su Mary-Lou Weisman teksto stiliumi. Nors knygoje yra juokingų mano biografijos faktų bei juos atpasakojančių iliustracijų, ji iš esmės yra rimta ir skaudi mano biografija. Man ypatingai brangi Zarasų aikštės iliustracija – pamenu, tai buvo pati judriausia miestelio vieta, kuri turgaus dieną būdavo pilna žmonių.


Paroda


Mary-Lou Weisman knygoje ,,Pašėlęs Al Jaffee gyvenimas“ publikuotos iliustracijos buvo eksponuotos 2010 m. komiksų ir karikatūrų muziejuje (MoCCA) Niujorke (JAV). Šio muziejaus tikslas yra komiksų, multiplikacinių filmų, satyrinių kūrinių rinkimas, saugojimas, tyrinėjimas, rodymas ir švietėjiškas populiarinimas. Kiekvienas iš šių meno žanrų yra išsamiai pristatomas muziejaus kolekcijose: animacija, komiksai, humoristinės iliustracijos, karikatūros, grafiniai romanai, kompiuteriu kuriami kūriniai ir t.t.


Mary-Lou Weisman knygos ,,Pašėlęs Al Jaffee gyvenimas“ epizodai


Mary-Lou Weisman skaitytoją veda chronologiškai pasakojamu Al Jaffee 89 metų gyvenimo keliu iš palmių medžiais žaliuojančios Savanos (JAV), kur jis gimė ir jaukiuose namuose gyveno su tėvais bei trimis jaunesniais broliais iki šešerių, į Lietuvą – Zarasus. Tai nebuvo jo vienintelė ,,atgalinio emigranto“ kelionė: buvo grįžimas į Ameriką, vėl kelionė į Zarasus ir atgal. Laikotarpis Zarasuose Al Jaffee nebuvo lengvas: dažna gyvenamosios vietos kaita ir sunkios buitinės sąlygos, antisemitizmo apraiškos, nenuspėjami ekscentriškos motinos sprendimai ir jo bei brolių nevaikiška kasdienybė. Dar buvo badas.

Išsamų ir detalų Al Jaffee gyvenimo aprašymą nulėmė paties jo puikiai prisimenama bei atkartojama praeitis ir detali Mary-Lou Weisman jos knygos herojaus gyvenimo analizė. Gyvenimo, kuriame nestigo suirutės, nežinios, skausmingo vaikiško ilgesio, komiškų situacijų ir net atradimų.

Zarasuose Al Jaffee piešė tam, kad jo nemuštų miesto vaikai: tada, kai turėdavo popieriaus – ant jo, o kai pristygdavo – ant žemės arba tiesiog purvinoje gatvėje. Al Jaffee turėjo ir dar vieną talentą – jis mokėjo daryti žaislus iš šiukšlių, nereikalingų daiktų bei gamtinės medžiagos. Pagautas šios kūrybos jis su broliu Hariu pasidarė vandens sparnus, valtį iš nendrių, valą iš arklio uodegos, iš nereikalingų statinių tvirtinimų – ant liemens sukamus lankus, kamuolius iš galvijų kailio…Jis buvo labai išradingas ir tada, kai meistravo ant lazdos kablį su krepšiu – šiuo ,,įrankiu“ jis ruošėsi vogti obuolius iš kaimyno sodo.

Knygoje dailininkas prisimena Zarasuose buvus negrįstą kelią (galimai dabartinę Šiaulių g.). Kai 1927 m. prasidėjo jo parengimo remontui darbai, vienas iš darbininkų iškasė skeletą ir netrukus abi remontuojamo kelio pusės buvo ,,užsodintos“ atkastais negyvėliais. Al Jaffee mano, kad tai Pirmajame pasauliniame kare žuvę kareiviai.

Dailininkui Al Jaffee buvo ypatingai svarbi pažintis su zarasiškiu lenku Karoliu Mikutavičiumi, kurio name apsigyveno jo motina ir keturi jos vaikai. Nuo tėvo 1929-aisiais atskirtam Al, jis tapo ne tik vyresniuoju broliu, bet ir tėvu. Tai buvo žmogus, kuris nuoširdžiu dėmesiu Mildred-Michle Gordon vaikams užpildė juos skaudinančią išskirtos šeimos tuštumą. Al Jaffee prisimena, kad skirtingai nuo kai kurių Zarasų gyventojų, Karolis Mikutavičius nebuvo antisemitas. Savo pasakojime apie buitį Zarasuose, dailininkas prisimena kaip Karolis ruošdavo motinos namą žiemai: jis su broliais plėšydavo popierius ir maišydavo juos su miltais bei vandeniu, o Karolis ta mase užkamšydavo langus. Į kaimišką pirtį Karolis mažąjį Al vesdavosi tik kartą per 4-6 mėnesius ir žiemą tai nebuvo ypatingai malonu. Žvejo patirties Al įsigijo taip pat pas Karolį Mikutavičių: jis išmokė kaip žiemą išsikirsti eketę, padaužyti į ledą ir ietimi nusmeigti į garsą atplaukusią žuvį bei iš ko ir kaip pasidaryti meškerę. Al Jaffee neslepia, kad Karolis buvo jo saugumo garantas: ,,Jis mus dažnai vesdavosi į mišką. Eidamas su juo aš niekada nebijodavau vilkų“, – pasakojo dailininkas.

Mums gi Al Jaffee prisiminimai apie Karolį Mikutavičių ypatingai svarbūs ir dar vienu aspektu: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sudarytame bei jo interneto svetainėje pateiktame Lietuvoje gelbėjusių žydus žmonių sąraše įrašyta ir Karolio pavardė. Tiesa, tik pavardė. Po Al Jaffee prisiminimų prie jo vardo ir pavardės galime pridėti kelis esminius jo asmenybę iliustruojančius faktus.

Kaip ir kiti Zarasų berniukai, Al Jafee dėmesį mergaitėms išreikšdavo tradiciškai – apmėtydavo jas kibiais varnalėšų ,,vaisiais“ (graižų skraistlapiais). Bet žinomo mieste fotografo Moisiejaus-Maušos Botviniko duktė Dena to visada išvengdavo, nes Al ją buvo įsimylėjęs. Dailininkas prisimena kaip kartą Dena lyžtelėjo savo delną ir juo pataisė išsitaršiusius jo plaukus. Ar kada buvo šios mergaitės pabučiuotas – neprisimena, bet švelnų apkabinimą, tegul ir paguodos, jis prisimena iki šiol.

Rytais pabudęs Al Jaffee ir jo broliai dažniausiai motinos namuose jau nerasdavo – ji melsdavosi sinagogoje arba slaugydavo sergančius Zarasų žydus. Buvo įprasta, kad net ir labai žydų tradicijų besilaikančios moterys dienos metu sinagogose nesilankydavo, o rūpindavosi vaikais bei namais.  Mildred-Michle Jaffee šių moters-motinos pareigų nepaisė, nes, pasak Al, jos religines pažiūras nepavadinsi standartinėmis.

Zarasuose rūpestis vaikais Mildred-Michle nebuvo svarbiausia, todėl atsitikdavo ir taip, kad visai dienai užrakintiems savo vaikams ji visai nepalikdavo maisto. Al Jaffee prisimena, kad dažniausiai jai apie norą valgyti primindavo jie patys. ,,Tikra šventė ir džiaugsmas būdavo tada, kai gaudavome keptos silkės su bulvėmis arba gatve eidavo riestainius parduodanti rusė moteris,“ – knygoje pasakoja jis. Kasdieninis vaikų maistas buvo kuklus – lėkštėje su sviestu sumaišytas bet koks sūris arba vakarykštė duona ir tik kartais išeiginėmis arba Šabo dieną motina kiek palepindavo savo vaikus.

Mary-Lou knyga originalo (anglų) kalba ,,Al Jaffee’s Mad Life“ (liet. ,,Pašėlęs Al Jaffee gyvenimas“) yra Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos fonde.

Parengta pagal Mary-Lou Weisman  knygą ,,Pašėlęs Al Jaffee gyvenimas“, Tobias Carroll ,,Interviu: Al Jaffee“, Gloria Cole Sugarman ,,Pašėlusio Al Jaffee gyvenimo biografė“, ,,Marvel karikatūristas John Romita jaunesnysis: ego šiame versle yra didelis“.


Tekstą parengė Gražina Ragauskaitė, iš anglų kalbos vertė Vitalijus Ščerbakovas.