Šeštadienio žvakių uždegimas
Į žydų namus šeštadienis ateina šeštadienio žvakių uždegimo momentu. Šio priesako įvykdymo garbė suteikiama namų šeimininkei. Žvakės uždegamos prieš pusvalandį saulei nusileidžiant ir todėl kaskart reikia pasitikslinti žvakių uždegimo laiką kalendoriuje – jis kiekvieną savaitę kitas. Be to, jis skirtingas ir miestuose, o Jeruzalėje yra paprotys šeštadienio žvakes uždegti likus 40 minučių iki saulėlydžio.
Išminčiai sakė:
Šabo žvakės palaiko supratimą tarp sutuoktinių (Rambamas – Moše Maimonidas, vienas didžiausių žydų rabiniškų autoritetų, filosofas, gydytojas, kodifikatorius, gyvenęs XII a. musulmoniškoje Ispanijoje, po to Palestinoje ir galiausiai Egipte).
Šabo žvakės žmonai atneša laimę ir vyrui – ilgaamžiškumą (,,Zogar“ – II a. sudarytas Biblijos komentaras ,,Pašvaistė“).
Tas, kuris pastoviai uždega žvakes Šabui, vertas išmintingų vaikų (Talmudas – viena svarbiausių žydų religijos knygų).
Šabo žvakių uždegimo metu atsidaro dangaus vartai (Šlo).
Šabo žvakės nušviečia visą ateinančią savaitę (Rebe).
Moteris, uždegusi žvakes po saulėlydžio, ne tik neįvykdo priesako – ji pažeidžia šeštadienį, neįgyvendinusi Toros draudimo: ,,Nedekite ugnies šeštadienio dieną kur jūs begyventumėte“.
Šeštadienio žvakės saugo taiką namuose, todėl žydų išminčiai suteikė ypatingą garbę namų šeimininkei įvykdyti veiksmą, atvedantį į namus šeštadienio šventumą. Bet jeigu namuose nėra moters, tai privalo padaryti vyras arba kažkas iš namiškių.
Būna du šeštadienio pradžios žvakių skaičiaus uždegimo papročiai:
1. Uždegamos dvi šeštadienio šventumą sukuriančios žvakės – viena įsako ,,atmink šeštadienio dieną“ garbei, o kita – įsako ,,saugok šeštadienio dieną“ garbei.
2. Uždegama tiek žvakių, kiek šeimoje žmonių (pavyzdžiui, jeigu du tėvai ir trys vaikai, uždegama penkios žvakės).
Uždegusi žvakes moteris neturi daugiau atlikti jokių Šabo dieną uždraustų darbų. Moteris, uždegusi žvakes anksčiau kalendoriuje nurodyto laiko, turi prieš uždegdama žvakes garsiai pasakyti, kad ji dar neprisiima šeštadienio su visais jo draudimais.
,,Svarbiausia šeštadienio žvakių uždegimo vieta – stalas, ant kurio vyksta šeštadienio trapeza, nežiūrint į tai, kad yra priesakas uždegti žvakes ir likusiose namų naudojamose vietose“, – rašo Ramo. Nebūtina, kad žvakės degtų būtent ant stalo – svarbiausia, kad jų šviesa jį apšviestų.
Iš pradžių moteris uždega žvakes, pritraukdama šventumą rankomis virš ugnies daro kelis apskritimo judesius, o paskui delnais užsidengia akis, tarsi užstodama šviesą ir sako palaiminimą:
,,Palaimintas Tu, Viešpats Dievas mūsų, visatos Karalius, mus apšvietęs Savo priesaku ir prisakęs mums uždegti šeštadienio žvakes.
Baruch ata Adonai Eleheinu, melekh ha‘olam asher kideshanu bemitzvotav vetzivanu lehadlik ner shel Shabbat Kodesh“.
Aukščiausiasis palaimingai priima šeštadienio žvakes uždegančios moters maldas. Todėl po jų uždegimo galima kreiptis į Jį su visais ir pačiais slapčiausiais prašymais.
Šaltiniai: maorspb.ru, liveinternet.ru.
Parengė ir iš rusų kalbos išvertė Gražina Ragauskaitė.