Lietuvos žydų genocido atminimo dienos paminėjimas Zarasų rajone. 2017 metai

Išaušo ta diena ir buvo rytas,

Ir buvo tūkstančiai naktų,

Ir buvo duobėse sukaustęs šaltis,

Ir buvo krosnyse negęstanti ugnis.

Raudojo žemė

Gyvą skausmą slėpdama savy.

Paskui lydėdama dangun jau nieko nebeklausė…

Julija Esaulenko, ,,Holokausto aukoms“, iš rusų kalbos vertė Gražina Ragauskaitė.

„Atminties kelias“ – kelias Lietuvos žydų genocido aukoms atminti

2017 m. rugsėjo 22 d. Salako pagrindinėje mokykloje paminėta Lietuvos žydų genocido aukų atminties dieną. Holokaustas – ne tik žydų tragedija. Tai Lietuvos tragedija – daugybės Lietuvos piliečių žydų, kartu kūrusių Lietuvos valstybę, jos kultūrą, netektis.

Dalyvaujantys pilietinėje akcijoje „Atminties kelias“ moksleiviai susirinko mokyklos aktų salėje. Čia istorijos mokytoja N. Bikulčienė priminė tragišką žydų tautos likimą, istorinius įvykius, vykusius ir Salake (ir čia tarpukariu buvo gausi žydų bendruomenė). Buvo peržiūrėtas dokumentinis filmas „Pasivaikščiojimas po Vilniaus getą“, klausytasi filme pristatomo Fanios Brancovskajos pasakojimo iki šiol negirdėta, bet Salake skambėjusia, jidiš kalba.

Žydų kultūroje išliko senus laikus siekianti tradicija – einant į kapines arba artimųjų žūties vietas, neštis kaip atminties ženklą akmenėlius. Prisimindami šią tradiciją, mokiniai pririnko lauko akmenėlių, ant jų jidiš kalba užrašė Salako pavadinimą „Salok“ ir išdėliojo juos šalia paminklų Salako senosiose žydų kapinėse.

Suvokiame, kokią tragediją išgyveno žydų tauta ir kaip svarbu, kad tai nepasikartotų. Kaip sako popiežius Pranciškus „Niekada dar kartą, Dieve. Niekada dar kartą“.

Leonas Sadauskas, Salako pagrindinės mokyklos direktorius

Nuotraukos Leono Sadausko.

Kad tragedija niekada nepasikartotų

Minėdami Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, grupė Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos mokinių rugsėjo 22-ąją prisijungė prie pilietinės iniciatyvos „Atminties kelias“. Kartu su mokytojais ir gimnazijos direktoriumi Gintautu Kuzma bei Dusetų bendruomenės pirmininke Aldona .Žiliukiene apsilankėme Krakynės miške, kur buvo sušaudyti Zarasų krašto žydai.

Prieš 76 metus toje kapavietėje pagal K. Jėgerio raportą nužudyti ir užkasti 2569 žmonės – 767 vyrai, 1113 moterys, 687 vaikai ir 2 komunistai, pagal užrašą ant paminklo – 8000.

Amžinojo poilsio vietoje gulinčias Holokausto aukas pagerbėme tylos minute. Abiturientės, primindamos tuos baisius įvykius, atliko literatūrinę kompoziciją „Praeities atodūsiai“. Skambėjo ištraukos iš David–Leib Aires, kilusio iš Dusetų, Musia Džalil bei Julija Esaulenko eilėraščių (eilėraščius vertė ir redagavo Gražina Ragauskaitė, portalas zarasu-zydai.lt).

O kad žvakių liepsnelės taptų vilties žiburiukais ir juodžiausioje tamsoje, uždegėme žvakutes, padėjome po akmenėlį ir nužudytųjų palaidojimo vietą pagerbėme kuklia procesija. Susimąstę ir tylėdami, kiekvienas su savo mintimis ir skaudžiais klausimais, apkeliavome kapavietę.

Tądien prisiminėme didžiausio žmonijos istorijoje nusikaltimo laiką. Tai laikas, nuo kurio pamažu tolstame ir kurio negalime pamiršti. A. Hitleris teigė, kad žydai nepriklauso „žemesniajai“ rasei, jie esą tiesiog ne žmonės. Dusetiškė Marija Varenbergienė, kuri taip pat vyko drauge su gimnazistais, papasakojo įdomių dalykų apie žydus. „Visas Dusetų centras yra pastatytas žydų. Dusetose tarpukario laikotarpiu gyveno 70 proc. Žydų. Prisimenu iš savo vaikystės, kad žydai, kaip tauta, buvo labai geri ir draugiški žmonės. Žydai viskuo dalindavosi, tarpusavyje sugyveno ypač draugiškai. Dusetose buvo net 40 žydų krautuvėlių.“ Ji taip pat pažadėjo apsilankyti istorijos pamokose ir mokiniams plačiau papasakoti apie žydų gyvenimą, kultūrą bei tradicijas.

A. Hitleris skelbėsi pasaulio gelbėtoju nuo „žydų pavojaus“, o tą „gelbėjimą“ suprato kaip visą žydų sunaikinimą. Jis įvykdė savo baisiuosius planus, o mes, gyvenantys šiandien, turime gyventi taip, kad katastrofa niekada nepasikartotų. Juk nesame kalti dėl to, kad gimėme vienos ar kitos tautybės.

Parengė Karolina Glatkinaitė, Dusetų Kazimiero Būgos gimnazijos IV g klasės mokinė.

Nuotraukos Pauliaus Lukošiūno.

Rugsėjo 24 d. Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje klebonas kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas aukojo šv. Mišias už žydų genocido aukas Lietuvoje.

Antalieptė

2017 m. rugsėjo 24-ąją minėtą Lietuvos žydų genocido atminimo dieną antrą kartą organizuota pilietinė akcija ,,Vardai“ ir laikytos šv. Mišios už žinomus žydus slėpusius Zarasų rajono gyventojus. Šiemet dauguma skaičiusių žuvusių antalieptiškių, genocido aukų, pavardes buvo Zarasų rajono mokyklų moksleiviai. Tai jiems buvo naujas emocinis potyris, visai kitokia istorijos pamoka ir akistata su nežinoma arba labai menkai žinoma Lietuvos praeitimi. Tikime, kad atmintyje išliks pirmą kartą ištarti ir girdėti vardai bei pavardės, gal būt vėliau bus susimąstyta ir apie tai, kodėl ginklas buvo nukreiptas į beginklius, nesipriešinančius Lietuvos piliečius.

,,Vardų“ akcijos Antalieptėje organizatorė Olga Raugienė dėkoja apsilankiusiam miestelyje Izraelio piliečiui David Reshef už papildytą aukų sąrašą, nuoširdų bendravimą ir pasiūlytą bendradarbiavimą puoselėjant Antalieptės žydų istoriją. Savo laiške p. Olgai jis rašė: ,,Kai prasidėjo karas, Antalieptėje gyveno apie 400 žydų. Beveik visi jie buvo nužudyti. Mes dar neturime visų pavardžių, todėl mūsų aukų sąrašas labai trumpas“.

Turmanto pagrindinės mokyklos akcija Krakynės miške (Zarasų rajonas)

2017 m. rugsėjo 25 d. grupelė Turmanto pagrindinės mokyklos moksleivių Krakynės miške, prie masinėje žydų žudymo vietoje stovinčio paminklo, perskaitė 38 žinomas šiame miške 1941 m. rugpjūčio 26 d. nužudytų turmantiškių žydų pavardes. 158 žinomas aukų pavardes, kurie pagal liudijimus nužudyti Turmante arba nežinomose vietose, akcijos ,,Vardai“ dalyviai perskaitė prie paminklo (projekto autorius Algimantas Valentas), pastatyto netoli masinės žudymo vietos. Ant jo užrašyta: ,,Šioje vietoje hitlerininkai ir jų vietiniai talkininkai žiauriai nužudė 8000 žydų – vaikų, moterų ir vyrų. Tebūnie šventas jų atminimas“ (užrašyta jidiš ir lietuvių kalbomis).

Nuoširdžiai dėkojame Turmanto pagrindinės mokyklos mokytojoms Giedrei Mičiūnienei ir Natalijai Oginskienei už organizuotą akciją ir ryžtą praskleisti Turmanto štetlo istoriją. Tikimės, kad pavykus į lietuvių kalbą išversti mokslinių tyrimų centre ir memoriale ,,Jad Vašem“ saugojamus dviejų turmantiškių liudijimus, pavyks atskleisti iki šiol nežinotus Turmanto istorijos faktus.

Savo mintimis apie dalyvavimą akcijoje ,,Vardai“, pasidalijo ir Turmanto pagrindinės mokyklos mokytojos Giedrė Mičiūnienė ir Natalija Oginskienė. Ačiū Jums už nuoširdų bendradarbiavimą su portalu.

Vardų skaitymai Turmante

Pilietinė iniciatyva „Atminties kelias“ – įrodymas, kad Lietuva gerbia praeitį. Žydų rašytojas Grigorijus Kanovičius rašė: „Dievas sukūrė ne lietuvius, vokiečius ar žydus, o žmogų“, todėl Atminties erdvėje šiandien buvome visi buvome kartu – kaip tuometinėje Lietuvoje…

Turmanto pagrindinė mokykla pilietinėje akcijoje dalyvavo pirmą kartą, nors ,,Vardų“ skaitymai Lietuvoje vyksta jau septintą kartą. Istorijos mokytoja Natalija Oginskienė mokykloje ne tik apžvelgė buvusią Turmanto žydų bendruomenę, buvo skaitomos nužudytų Turmante žydų šeimų pavardės, vardai bei amžius, rodomas filmas „Aušvicas: specialioji komanda“.

Toliau – išvyka į Krakynės mišką: milžiniškas kapas tapo amžino poilsio vieta ir Turmanto žydams. Mokiniai, pagerbdami jų atminimą, apėjo jį aplinkui, uždegtos žvakutės, skaitomi vardai, kiekvienai šeimai skiriama rašytojo G.Kanovičiaus citata, padedami atminties akmenėliai.

Vitalijus Ščerbakovas, kuris puikiai žino žydų istoriją ir gyvenimą Zarasų rajone, papasakojo mokiniams daug įdomių dalykų ir apie Turmante gyvenusią Kasimovų šeimą, kurios keliems asmenims pavyko išsigelbėti.

Prie paminklo (kelyje Degučiai – Dusetos), liudijančio, kad šiuo keliu žydai ėjo mirti – taip pat skaitomi Turmanto žydų, sunaikintų kitose Lietuvos vietose ir tų, kurių žūties vieta nežinoma, vardai.

Remiantis ,,Jad Vašem“ Holokausto aukų bazės duomenimis, Turmanto miestelyje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 300 žydų, todėl buvo įprasta čia išgirsti tokius žydiškus vardus, kaip Hana, Haja, Cila, Ginda, Mendal, Zelman, Girša, Motka ir t.t.. Analizuojant žydų gyvenimo aprašymo anketas, net septyniose nurodyta – prekybininko profesija, devyniose – siuvejai, ir tik vienoje – šaltkalvis. Anketose pavyko suskaičiuoti apie penkiasdešimt skirtingų pavardžių. Didžiausias aukų skaičius – siejamas su pavarde Sondak (28), Aron (26) ir Kasimov (20). Nurodyti Holokausto aukų tėvų vardai leidžia suskaičiuoti ir vaikus šeimose – jos buvo gausios: nuo penkių iki dvylikos vaikų.

„Atminties kelias“ – kelias į Toleranciją, kelias į Žmogiškumą šiandien įveiktas, nes „atmintis – tai mūsų bendras stogas, po kuriuo įsikūrę gyvieji ir mirusieji“ – teigė rašytojas G. Kanovičius.

Dėkojame Gražinai Ragauskaitei, nuoširdžiai talkinusiai medžiaga ir patarimais bei mokyklos direktorei Ninai Domackienei, padėjusiai įgyvendinti mūsų sumanymus.

Nuotraukos Vitalijaus Ščerbakovo.

Informaciją parengė www.zarasu-zydai.lt.