7 dalykai, kuriuos daro tik žydai
Kiekviena tauta turi savo unikalias savybes ir tradicijas, kurios ją skiria nuo kitų. Žydai – viena iš savičiausių tautų, turinti seną bei tragišką istoriją ir tuo pačiu metu tvirtą nacionalinį charakterį, kuriame ryškus džiaugsmas gyvenimu. Šie bruožai rado savo atspindį tautos mentalitete ir tradicijose.
Švenčia Šeštadienį
Tik žydai ir giminingi jiems karaimai bei samaritiečiai švenčia Šabą – Šeštadienį. Tai susieta su tuo, kad pasak Biblijos Dievas Šabą davė viskam sutvertam kaip laiką poilsiui šeštosios Sutvėrimo dienos pabaigoje, po to kai sukūrė žmogų. Šabas – tai ženklas tarp Kūrėjo ir Izraelio tautos. Šeštadienio maldose kalbama: ,,Ir nedavei Tu Šeštadienio pasaulio tautoms ir nepaskyrei Tu jo stabmeldžiams, o tiktai Izraeliui – Tavo tautai, kurią Tu pasirinkai“. Žydai ortodoksai Šabą pasitinka penktadienio vakarą uždegdami specialias Šeštadienio žvakes ir tardami palaiminimus. Šabas baigiasi Šeštadienio vakare. Visą šį laiką žydai praleidžia ramybėje, nedirbdami jokių darbų. Negalima net uždegti ugnies!
Turi įprotį atsakyti klausimu į klausimą
Iš tiktųjų toli gražu ne visada ir ne visi žydai taip elgiasi. Tačiau teiginys, kad būtent žydai atsako klausimu į klausimą slypi tradicinėje žydų švietimo sistemoje. Žydų vaikus ir paauglius chederuose (tradicinėse dvasinėse mokyklose) moko ne tiktai hebrajų ir aramėjų kalbomis skaityti šventus tekstus, bet ir analizuoti skaitomus tekstus bei pateikti klausimus apie juos. Mokėjimas suformuluoti klausimus, o reiškia ir surasti į juos atsakymus – tai viena iš priežasčių, dėl kurių žydai laikomi protinga tauta.
Pasiaukojamai rūpinasi savo šeima
Be abejo, kiekvienas bet kurios tautybės žmogus vienaip ar kitaip rūpinasi savo šeima – žydai čia ne vieninteliai, bet būtent žydų tėčiai rūpinasi savo vaikais taip pat jautriai ir pasiaukojančiai kaip jų motinos. Vyrai ,,ištirpsta“ žmonose, o ,,žydės motinos“ įvaizdis praktiškai tapo absoliučiu rūpesčio simboliu. Dėl daugelio priežasčių, pirmiausia, dėl to, kad žydų tauta šimtmečius gyveno be tėvynės ir kitų apsuptyje, pas žydus susiformavo įprotis gyventi šeimyninėmis bendruomenėmis, rūpintis vienas kitu ir palaikyti vienas kitą, nes kas gi pasirūpins žydais, jeigu ne jie patys?
Negeria pieno po mėsos patiekalų
Pas žydus labai sudėtinga maisto draudimų sistema. Visi žino, kad jiems, kaip ir musulmonams, draudžiama valgyti kiaulieną. Bet šiuo sutapimu ir apsiribojama. Košerine (leidžiama naudoti) žydams yra tiktai karvės, ožkos, avelės, briedžio, gazelės ir kalnų ožio, o iš paukščių: vištos, žąsies, anties, putpelės ir kalakuto mėsa. Naudoti maistui galima tik to gyvūno mėsą, kuris buvo paskerstas tikinčio skerdiko, turinčio specialų leidimą ritualiniam skerdimui. Gyvūnas turi mirti akimirksniu ir visas kraujas iš jo turi būti išleistas laikantis taisyklių. Vyną leidžiama gerti tik košerinį, tai yra tą, kurį pagamino tikintis žmogus. Ir pabaigai ypatingai griežtas draudimas maišyti pieną ir mėsą ne tik maisto gamybos procese, bet ir žmogaus skrandyje. Gerti pieną galima tik praėjus 6 valandoms po mėsos valgymo.
Vietoj gėlių – akmenys
Pas žydus nėra populiaru ant kapų dėti gėles. Vietoj jų jie deda akmenukus. Tai siejama su tuo, kad akmuo žydų tradicijose simbolizuoja amžinumą. Todėl ir prie Holokausto aukoms skirtų memorialų beveik niekada nepamatysi gėlių, o gausiai sudėtus akmenukus.
Virš galvos suka atgailavimo ženklą – gaidį
Jom-Kipuro šventės išvakarėse žydai ortodoksai atlieka seną ir keistoką apeigą: vyrai virš galvos suka gaidį, o moterys – vištą. Ši apeiga vadinama ,,kaparot“ – apsivalymas, išpirkimas. Tokiu būdu žydai sau primena, kad už nuodėmes jų laukia bausmė ir kad būtina atgailauti. Dešinėje rankoje laikantis paukštį žydas skaito šventą tekstą, po to aplinkui galvą sukdamas gaidį arba vištą sako: ,,Tai – manęs pakeitimas, tai vietoj manęs, tai – mano išpirka! Šis gaidys (višta) atiteks aukojimui“. Kai kurie vietoj vištos ima žuvį (būtinai košerinę) arba pinigus. Naudojama višta, gaidys, žuvis ar pinigai po šios apeigos turi būti atiduoti neturtingiems.
Duoda išmaldą – su kauke
Švenčiant Purimą (vieną iš linksmiausių švenčių) įprasta nešioti saldumynus ir kitokias vaišes, o taip pat duoti išmaldą. Paprastai tai pavedama vaikams, bet kai kada šį svarbų įpareigojimą vykdo ir suaugę žmonės. Tačiau tokias dovanas būtina atnešti su kauke. Tai susieta su tuo, kad švenčiant Purimą labai populiarūs karnavalai bei kostiumuotų eisenos, o taip pat ir su tuo, kad pagal žydų paprotį privalu užtikrinti, kad tas, kuriam padavė išmaldą, nežinotų kas tai padarė.
Šaltinis: news.rambler.ru.
Parengė ir iš rusų kalbos vertė Gražina Ragauskaitė.