Atminimo verta skaudi žydų istorija

Dusetos, 2018 m. liepos 6 d. Antrasis pasakojimas. Kelionės po Dusetas su buvusia mokytoja ir keliolikos knygų autore Leokadija Malciene akimirkos. Nuoseklus jos pasakojimas, rami kalba, nuoširdus bendravimas mums yra labai reikšmingas. Ačiū, Jums, kūrybos entuziazmo ir įsimintinų susitikimų su tais, kurie jų ieško. Ačiū už užrašytą Dusetų žydų istoriją, ačiū už bendradarbiavimą!

Šį kartą pacituosime 2013 m. rugsėjo 20 d. laikraščio ,,Zarasų kraštas“ publikacijos ,,Atminimo  verta skaudi žydų istorija“ (autorė Ona Kačkienė) ištrauką.

,,Rašydama Dusetų istoriją Leokadija Malcienė vieną knygos skyrių paskyrė ir vietiniams žydams. Rašė tai, ką sužinojo iš bendravusių su žydais ar dirbusių pas juos žmonių.

Stovime miesto Nepriklausomybės aikštėje prie Nepriklausomybės paminklo. Sovietiniais metais čia buvo Tarybų aikštė, o dar anksčiau – Turgaus, aplink kurią buvo žydų krautuvėlės, būrėsi žydų kahalas, stovėjo sinagoga. Buvo ,,traktierius“ ir bankas. Mokytoja mums rodo namus, kuriuose gyventa žydų. Istorijos vėjai vienus iš jų išdailino, kitus – nudilino, bet prie daugumos pastatų išlikę buvę laiptai – iki pat šaligatvio. Dusetose būta apie 30 žydų parduotuvių, tad reikėjo konkuruoti. Jų šeimininkai turgaus dieną sėsdavosi ant tų laiptelių ir kone už skverno traukdavo pirkėjus pas save.

Juokai juokais, bet tai buvo verslūs, sumanūs žmonės. Dusetose veikė du jų malūnai, buvo Ruvelio kailių raugykla, Feldmano kavinė, duonos kepykla…Tik Chaimo šeima dirbo žemę. Krutas turėjo dengtą sunkvežimį, Leizeris prekiavo šviežia mėsa. Buvo batsiuvių, skardininkų. Buvo ir žvejų. Dusetų dalis apie turgų taip ir vadinosi – Žydauja. Kitos dalys – Dvaras ir Užtiltė.

Leokadijos Malcienės teigimu, žydai su lietuviais sugyveno. Štai žydas Berenšteinas sakė kalbą atidengiant Nepriklausomybės paminklą Dusetose. Kai vienintelis radijas transliavo pamaldas už žuvusius lakūnus Steponą Darių ir Stasį Girėną, susirinko pusė miestelio, o tarp besiklausančių buvo ir vietiniai žydai. Vieno dusetiškio žydo iniciatyva, buvo įvesta elektra į Šaulių namus.

Dusetų žydų istorija siekia senus laikus. Tai liudija ir didelis senųjų žydų kapinių plotas kadaise buvusioje miestelio bažnyčios žemėje. Nepaisant mokesčių, 1795 m. kapinės buvo dar praplėstos. Deja, sunku buvo numatyti, koks likimas ištiks po beveik pusantro šimto metų tokią gyvą, veiklią bendruomenę. Stovime prie pilkų antkapinių akmenų ir nemokame perskaityti užrašytų duomenų. O ir tie akmenys, rodos, trupa ir smenga į žemę. Jau seniai nėra ką senose kapinėse laidoti…

1941 m. vasarą Dusetose buvo įsteigtas getas. Iš ten šimtus miestelio gyventojų mirties keliu nuvarė į Krakynės mišką…“


Nuotraukos Vitalijaus Ščerbakovo.


Parengė Gražina Rakauskaitė.