Izraelis-Samuelis Trauba
Izraelis-Samuelis Trauba gimė 1875 m. Zarasuose. Pagal pateiktus išduodant jam pasą duomenis jis su žmona Ana tuo metu augino tris vaikus: sūnus Abrahamą (gim. 1909 m. kovo 9 d.) ir Izaoką (gim. 1912 m.) bei dukrą Asną (gim. 1915 m. Tambove). Tad galimai I.-S. Traubo šeima Pirmojo pasaulinio karo metus, kaip ir daugelis kitų Lietuvos žydų šeimų, galėjo praleisti Rusijoje.
Užsienyje išleistoje informacijoje minima, kad nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu I.-S. Trauba buvo turtingiausias žydų tautybės žmogus Zarasuose, vienas stambiausių miesto verslininkų ir labai gerbiamas visų miestelėnų.
Laimos Raubiškienės paruoštoje knygoje ,,Zarasų apskrities savivalda nepriklausomybės laikotarpiu“ (1999 m.) paminėta, kad 1924 m. rugsėjo 19-20 d. vykusiuose naujuose savivaldybių rinkimuose tarp išrinktų į Zarasų miesto tarybą narių buvo ir I.-S. Trauba. Jis 1931 m. birželį ir 1934 m. spalį vykusiuose rinkimuose vėl buvo perrinktas. Knygoje minima, kad 1932 m. Zarasams suteikus kurorto vardą, sudarytos veikliausių miesto visuomenės atstovų dvylikos asmenų vasaros kurorto tvarkymo komisijos darbe aktyviai dalyvavo ir I.-S. Trauba.
Pagal šaltinių užsienyje duomenis Zarasų miesto burmistro pavaduotojo pareigas ėjo nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu nuo 1931 m.
Išleistame pasakojime apie žydų gelbėtoją Julių Leonavičių rašyta, kad prieš žydų šaudymą Krakynės miške (Degučių seniūnija, Zarasų rajonas) 1941 m. rugpjūčio 26-ąją, I.-S. Traubui buvo siūlyta surasti globėjus ir išgelbėti jį bei jo šeimą. Tuo metu, kai Zarasų miesto žydai apsigyveno Smalvose (Zarasų rajonas) bešeimininkiame Juodkos dvare įkurtame laikiname gete, buvusiam Zarasų miesto burmistro pavaduotojui buvo leista šluoti gimtojo miesto gatves. Vėliau atsisakęs galimybės išsigelbėti ir prisiimdamas visų žydų likimą, jis su šeima atvyko į Juodkos dvarą. Remiantis centrinės Holokausto aukų vardų duomenų bazės duomenimis yra žinoma, kad 1941 m. rugpjūtį Krakynės miške buvo sušaudyti Abrahamas, Izaokas ir Izraelis-Samuelis Traubai. Žmonos Anos ir dukters Asnos likimai mums kol kas yra nežinomi.
Ruošiant medžiagą naudota: L. Raubiškienės knyga ,,Zarasų apskrities savivalda nepriklausomybės laikotarpiu“, ,,Žydų gelbėjimas“, J. Rosino knygelė ,,Litvakų istorijos išsaugojimas“, ,,Rokiškio memorialinė knyga“ ir centrinės Holokausto aukų vardų duomenų bazės duomenys.
Nuotrauka iš Zarasų krašto muziejaus archyvų.
Parengė Gražina Ragauskaitė. Iš anglų kalbos vertė Vitalijus Ščerbakovas.
Nuotraukoje:
Sėdi pirmoje eilėje iš kairės: Izraelis-Samuelis Trauba – miesto burmistro pavaduotojas ir Leiba Melnikas – žydų bendruomenės pirmininkas.