Vytautas Indrašius
Rašytojas, kraštotyrininkas Vytautas Indrašius gimė 1943 m. rugpjūčio 23 d. Norvaišių kaime, Užpalių seniūnijoje, Utenos rajone. Nuo 1951 m. gyveno motinos tėviškėje Berniškių kaime, Antalieptės apylinkėje. Mokėsi Purvynės pradinėje ir Antalieptė vidurinėje mokyklose. Nuo 1966 m. gyvena Vilniuje. 1970 m. baigė Vilniaus statybos technikumą, studijavo Vilniaus inžinieriniame institute. 1968 – 2006 m. dirbo statybinėse organizacijose meistru, darbų vykdytoju, inžinieriumi, skyriaus viršininku.
1961 – 2016 m. šalies ir rajoninėje spaudoje paskelbė apie 500 straipsnių, išleido 16 kraštotyrinių–istorinių knygų apie Zarasų ir Utenos rajonus ir žmones, tame tarpe didelio susidomėjimo ir įvertinimo sulaukusią trilogiją „Antalieptės kraštas“ (2008 – 2010). Nuo 1995 m. spalio – Lietuvos Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos narys. Nuo 1998 m. kovo iki 2014 m. lapkričio buvo šios sąjungos pirmininko pavaduotojas, Vilniaus skyriaus pirmininkas. 1999 m. už dokumentinių apybraižų knygą ,,Nepriklausomybės riteriai“ apdovanotas rašytojo S. Bataičio literatūrine premija, o už trilogiją „Antalieptės kraštas“ 2012 m. skirta LNR sąjungos literatūrinė premija. 2000 m. suteiktas Nepriklausomųjų rašytojų sąjungos Garbės nario vardas. 2000 – 2001 m. buvo Lietuvos atsargos karininkų žurnalo ,,Kardas“ vyriausias redaktorius. 2002 – 2015 m. enciklopedinio leidinio „Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953“ redkolegijos narys ir vienas iš autorių.
Renka medžiagą Zarasų rajono ir Antalieptės bei jos apylinkių istorijai. Pasižymi darbštumu ir atkaklumu.
Apdovanotas dviem vyriausybiniais apdovanojimais, Kultūros (2003) ir Krašto apsaugos (2009) ministerijų Padėkos raštais, 2016 m. pripažintas Tėvynės pažinimo draugijos Garbės nariu, apdovanotas diplomu ,,Uoliausiam istorinės atminties žadintojui“ (2011), Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo III laipsnio medaliu (2015) ir Lietuvos Respublikos ministro pirmininko Padėkos raštu (2015).