Turgaus diena (iš Saros Veiss Slep knygos ,,Buvo Lietuvoje miestelis“)

Josefas Javnai: Turgaus dienos laukdavome visą savaitę. Tai buvo diena, nuo kurios priklausė mūsų visos savaitės pajamos. Į Dusetų miestelį susirinkę aplinkinių kaimų valstiečiai taip pat labai stengdavosi parduoti savo prekes. Miestelio gatvės būdavo pilnos vežimų, iš kurių prekiaudavo vištomis, kiaušiniais, sūriais, daržovėmis ir vaisiais. Štetlo vyrai ir moterys vaikščiodavo tarp jų ir visada pirkdami derėdavosi.

Tądien į žydų užeigas užeinantys vyrai savo širdis džiugindavo stikleliu degtinės ir balta duona su silke. Kartais būdavo bandymų sukelti muštynes, kurioms dar nespėjus įsiplieksti užeigų šeimininkai kviesdavosi policininką. Pamenu, mūsų totorė tarnaitė įspėdavo neiti į turgų tada, kai žinojo apie jame galinčius kilti neramumus.


Rasja Talas: Trečiadienis, turgaus diena, man būdavo nuostabiausia diena. Visada melsdavomės, kad tą dieną nereikėtų eiti į mokyklą. Pamenu turgaus dienų grožį vasaromis – iš visų miestelio kampelių judančius vežimus ir jau nuo ryto girdimą triukšmą. Jie būdavo pakrauti grūdais, daržovėmis, viščiukais, kiaušiniais ir…žaislais!

Vienoje iš gatvių būdavo prekiaujama veršiukais, karvėmis ir arkliais. Turgaus dienomis ji labai pasikeisdavo ir ištuštėdavo tik sutemus.

Aš ir sesuo Šuba mėgdavome eiti pasižiūrėti kaip toli nusitęsdavo turgus. Kai kada jis siekdavo net mūsų močiutės namus vienoje pusėje, o pavasariais – Čarito namus kitoje. Valstiečiai statydavosi vežimus ir iškinkę arklius vesdavosi juos prie šėryklų. Paskui čia pat vežimuose išsidėliodavo savo atvežtas prekes. Įsiminiau skanius agurkus, nuostabų jų kvapą bei šviežias žalias salotas – jų nusipirkdavome visai savaitei ir laikydavome rūsyje.

Vakarais po turgaus miestelyje būdavo daug išgėrusių žmonių. Kai atvykau į Palestiną, buvau nustebintas – gatvėse nebuvo matyti nei vieno girto žmogaus.

Miestelio gatves tarnybos valydavo jau po turgaus, kitą rytą, o parduotuvėlių šeimininkai teritorijas aplink jas tvarkydavosi patys. Buvo privaloma užtikrinti švarą gatvėse, o visiems to nepaisiusiems būdavo skiriamos baudos.


Rivka Šteinman: Mes įpratome nekantraudami laukti trečiadienio – turgaus dienos. Kodėl nekantraudami? Todėl, kad tą dieną į miestelio turgų ateis riestainių kepėjas Hešelis. Tėvas duos keletą monetų ir išleis nusipirkti riestainių. Kai pradėjau mokytis Zarasuose, kiekvieno trečiadienio vakarą sugrįždavau Hešelio riestainių – jis juos man atnešdavo iš savo namų.


Rivka Fridman: Po turgaus mūsų namuose susirinkdavo grupelė vyrų, kurie studijuodavo Talmudą. Pamenu, kad ateidavo Chaimas-Leibas Adelmanas, rabinas Šaulis-Dovydas, Honė Bermanas ir mano tėvas, rabinas Elijaa Orlinas.


Aliza Silberšein: Štai ką mano mama Slovka (mergautinė pavardė Segal) pasakojo apie savo senelį rabiną Šaulį Zezmerį: turgaus dieną jis sėdėdavo savo parduotuvėje ir studijuodamas Torą laukdavo pirkėjų. Ko gero, taip elgėsi daugelis Dusetų štetlo vyrų, dėl to daugelis jų buvo išsimokslinę žmonės.


Rachelė Rabinovič: Kiekvienais metais vykdavo mugėsžiemą ir vasarą. Mugės būdavo žymiai didesnės nei turgūs. Net ,,artistai“ į jas atvažiuodavo!


Šajkė Glikas: Pamenu, kartą buvo atvažiavęs magas. Jis gulėjo ant lentos, o per jį pervažiavo automobilis. Mes buvome apstulbę, kai jis nuo žemės pakilo nesužeistas ir be menkiausio įbrėžimo.


Parengė Gražina Ragauskaitė. Iš anglų kalbos vertė Vitalijus Ščerbakovas.