I.Serebrovičius
(Laikraštis ,,Apžvalga“, 1940 m. vasario 15 d., Nr. 7 (215)
Nuosekli ir išmintinga užsienio politika, teisingumas mažumoms – Lietuvos pasiekimų laidas per visus 22 jos nepriklausomo jos gyvenimo metus. Pokalbis su dr. J. Vigodskiu.
Prieš 22 metus iškovojusi laisvę ir atstačiusi nepriklausomą valstybę, Lietuva dabar pirmą kartą švenčia savo laisvės ir nepriklausomybės šventę istorinėje savo sostinėje Vilniuje.
Mums buvo įdomu šia proga išgirsti nuomonę ir nusistatymą dr. J. Vigodskio, kuris visiems yra žinomas kaip visų pripažintas ir visų gerbiamas Vilniaus žydų visuomenės vadas, kaip veteranas ir narsus kovotojas už žydų garbę ir teisę, kaip ištikimas ir nuoširdus Lietuvos bičiulis.
Dr. J. Vigodskis, kalbėdamas su mūsų korespondentu, pasakė:
- Nors aplinkui siaučia vis labiau įsiliepsnojantis pasaulinis karas, tačiau Lietuva gali saugiai ir ramiai švęsti savo išsivadavimo 22-ųjų metinių šventę. Ir tą ramumą jai teikia šios pagrindinės priežastys.
Visų pirma, Lietuva, atgavusi nepriklausomybę, pradėjo ramų, produktyvų darbą kaime: radikali žemės reforma, žemės ūkio suintensyvinimas ir kartu energinga pramoninimo politika Lietuvoje pakėlė žemės ūkį. Per tai pakilo ir kaimo gerbūvis, jo kultūros lygis, perkamoji galia. Miestų augimas ir jų pramoninimo procesas plačiai atvėrė miesto vartus kaimo pertekliui, kurio būta ir anksčiau, bet kuris turėdavo emigruoti į užjūrį.
Pasak dr. J. Vigodskio, antroji Lietuvos pasiekimų priežastis glūdi atsargioje ir išmintingoje valstybės vyrų politikoje. Tai ypatingai pabrėžtina paskutiniaisiais 10-12 metų.
- Laikantis šios lietuviškos politikos buvo vengiama bet kokios agresijos, bet kokios avantiūros ir isterijos. Vedant tokią atsargią užsienio politiką, buvo išvengta aštresnių konfliktų su tomis tautomis, kurios galbūt siekė ją ,,tarp kitą ko“ praryti.
Trečias Lietuvos pradas buvo jos, palyginti, geresni santykiai su mažumomis, ypač jeigu tuos santykius palyginsime su žiauriu, kai kur net patologiniu savo mažumų engimu.
Tokia tolerancija susaistė Lietuvos mažumų tautybes su pačia valstybe ir paskatino jas dirbti ir kurti bendrai tėvynei.
Lietuvos išvadavimo ir jos nepriklausomybės dieną tegalima jai palinkėti, kad ir toliau eitų tuo pačiu keliu - nors sunkaus, bet produktyvaus darbo, keliu, kuriame ir toliau laikytųsi savo išmintingos nuoseklios užsienio politikos, kad ir ateityje būtų teisinga savo mažumoms ir galėtų jas sujungti į vieną naciją (ne tautą), kaip tai supranta anglai, į tokią naciją, kuri yra pasiryžusi dirbti bendros tėvynės Lietuvos gerovei.
Mūsų, vilniečių žydų nusistatymas Lietuvai yra aiškus ir jis ne kartą buvo parodytas.
Mums teikia ypatingo džiaugsmo tas faktas, kad 22-asias Nepriklausomybės sukaktuves Lietuva švenčia mūsų ,,Lietuvos Jeruzalėje“. Mes iš visos širdies linkime Lietuvai klestėjimo.
Mes, vilniečiai, kaip ir visos Lietuvos žydai tikime, kad istoriškai tradicinė Lietuvos tolerancija jos piliečiams žydams negali būti sudrumsta tam, kad lietuvių - žydų nuoširdus bendradarbiavimas yra reikalingas, galimas ir Lietuvai labai naudingas.
* * * * * * * * * *
Diplomuotas juristas M. Karnauskas apie dr. J. Vigodskį laikraščio ,,Apžvalga“ publikacijoje ,,Žydų dalyvavimas kovoje dėl Lietuvos nepriklausomybės“ rašė: ,,J. Vigodskis Vilniaus žydų patriarchas, turintis didžiausių nuopelnų kovoje už Vilniaus atvadavimą iš lenkų okupantų jungo. Lenkai jam buvo pasiūlę įvairių valstybinių tarnybų, kad tik jį pritrauktų lenkų pusėn, kad tik jis atsisakytų Lietuvos rėmimo, bet visos lenkų pastangos nuėjo veltui. Dr. J. Vigodskis savo žydišku kuklumu liko ištikimas Lietuvai, tikras ,,litvakas“. Lietuvos naudai jis veikė iki momento, kai lenkų valdžia Vilniuje griuvo ir Lietuvos kariuomenė įžengė į savo istorinę sostinę Vilnių. Dr. J. Vigodskis, kad ir labai garbingo amžiaus (turi per 82 metus), nenuilsdamas ir toliau dirba savo visuomeninį darbą, o jo vardas dažnai minimas Lietuvos spaudoje“.
Nuotraukoje: J. Vigodskis. Nuotrauka iš publikacijų internete.
