Sukotas

Sukotas turi kitus pavadinimus: palapinių, derliaus nuėmimo, klajonių po dykumą pabaigos, žmogiškumo ir taikos, sėmimo ir išliejimo, lietaus būsimam derliui prašymo, džiaugsmo ir derlingumo šventė – džiaugsmo laikas. Jo pradžia – Tišrėjaus mėnesio 15 dieną.  


Sukotas švenčiamas praėjus penkioms dienoms po Jom Kipuro ir yra viena iš trijų švenčių, kuri iki pat romėnų sugriautos Antrosios Šventyklos švęsta masiniais piligrimų žygiais į Jeruzalę.   Šventė skirta prisiminti žydų pabėgimą iš Egipto, tačiau ji turi ir derliaus šventės bruožų, nes sutampa su Izraelyje pasibaigiančiu grūdinių kultūrų ir rudeninių vaisių antrojo derliaus nuėmimu bei naujų žemdirbystės metų ir pirmojo lietaus pradžia.

Ruošiantis švęsti šią šventę (penkias dienas tarp Jom Kipuro ir Sukoto) daugelis izraelitų atvirose aikštelėse, savo namų kiemuose, soduose stato laikinus namelius su stogu (palapines), kurie atkartoja kadais žydų statytus dykumoje jiems palikus Egiptą. Yra įvairių šios neįprastos tradicijos aiškinimų, tarp kurių ir šis: žmogus turi pamiršti išdidumą ir net būdamas turtingu prisiminti skurdą. Palapinės statymo procesas turi svarbius kriterijus, kurie padaro ją košerine. Vienas iš svarbiausių aspektų – pusiau permatomas stogas, pro kurį bus matomos žvaigždės. Apsigyvendami šventinę Sukoto savaitę šiame laikiname būste tikintieji pripažįsta Kūrėjo viešpatavimą esant aukščiau visų jų.

Kad galėtų atlikti vieną su šventę siejamą priesaką, švenčiantys Sukotą pasirūpina keturiais augalais: palmės šakele (lulav), mirta (hadas), citronu (etrog) ir gluosnio šakele (arava). Šis priesakas simbolizuoja nacionalinę vienybę: citronas ir palmės šakelė – pilną meilės Dievui ir džiaugsmo gyvenimą, mirta ir gluosnio šakelė – žmogaus silpnumą. Manoma, kad šis ketvertukas yra ir įvairių žydų tipų simboliai. Citronas yra puikaus kvapo ir skonio – tai žydai, kurie studijuoja Torą ir daro gerus darbus. Palmės šakelė yra skani, bet bekvapė – ją atitinka žydai, kurie daug mokosi, bet nedaro gerų darbų. Mirta skaniai kvepia, bet taip pat beskonė – tai žydai, kurie daro gerus darbus, bet nestudijuoja Toros. Gluosnio šakelė neturi nei kvapo, nei skonio – ir žydų tautoje yra žmonės, kurie nestudijuoja Toros ir nedaro gerų darbų.

Ką gi Aukščiausiasis liepia daryti su šiais augalais tada, kai žydų tauta prisimena savo klajones? ,,Sujunkite juos kartu, į vieną, nes tai mūsų tauta, nepaisant vienų žydų skirtumų nuo kitų, taip savimi pristatome vieningą tautą, o vienų privalumai kompensuoja kitų trūkumus.“ Laiminant keturias augalų rūšis kartu, laiminama visa tauta, todėl kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo būdo – tautos vienybės dalis. Šeima yra šeima. Reikia išmokti rūpintis vienas kitu.

Šventinėmis dienomis yra garbingų svečių tradicija, pagal kurią į palapinę simboliškai yra kviečiamas vienas iš septynių didžiųjų teisuolių: ,,Abraomai, protėvi mūsų; Izaokai, protėvi mūsų; Jakovai, protėvi mūsų; Josifai teisingasis; Moze, mokytojau mūsų; Aronai, pirmasis šventike mūsų; Dovydai, karaliau mūsų.“

Sukotą žydai vadina vienintele švente, per kurią Tora liepia nuoširdžiai džiaugtis, todėl žmonės turi prisiminti, kad žydų gyvenimo tikslas yra jų vienybė, pagalba artimajam ir savo aplinkos gerovė.


Šaltiniai: mfa.gov.il, obozrevatel.com, callofzion.ru.


Nuotrauka iš obozrevatel.com.


Parengė ir iš rusų kalbos vertė Gražina Ragauskaitė.