Šeima

Tėvas1


Kad nebūtų pašauktas į armiją, Morris Jaffee 1905-aisiais paliko Zarasus ir išvažiavo į Niujorką. Tada jam buvo 15-17 metų. Yra žinoma, kad 1910 m. gyventojų surašymo dokumente nurodyta, jog jis buvo siuvėjas. Į JAV atvykęs Morris buvo išsimokslinęs ir darbštus jaunuolis, mokėjo hebrajų, jidiš bei rusų kalbas, o vienoje iš Niujorko vakarinių mokyklų išmoko ir anglų.

1917 m. Morris Jaffee buvo pašauktas atlikti karinę tarnybą Europoje. Tad kuriam laikui teko išsiskirti su Mildred-Michle, kurios parašė būtinai jį sulaukti. Tarnybos metu pateko į vokiečių nelaisvę ir buvo įkalintas karo kalinių stovykloje Vokietijoje. Morris Jaffee nemėgo pasakoti apie karą, bet sūnums dažnai parodydavo jo metu gautus apdovanojimus ir dėvėtą karinę uniformą.

Kad galėtų gauti pašto darbuotojo pareigas, Morris Jaffee išsilaikė valstybės tarnybos egzaminą. Netrukus po jo sužinojo, kad darbui Savanos mieste įsikūrusiame Bliumentalio lombarde yra ieškomas jaunas, sąžiningas, susituokęs žydas. Tada buvo dažni atvejai, kai pietinės JAV dalies verslininkai kviesdavosi žydus iš Niujorko, nes nepasitikėdavo vietiniais gyventojais. Taip Morris ir Mildred-Michle apsigyveno Savanoje. Netrukus už atsakingą ir sąžiningą darbą lombarde, Morris Jaffee buvo paaukštintas pareigose ir pradėjo dirbti ,,Bliumentalio ir sūnaus“ parduotuvėje vyriausiuoju vadybininku. Tačiau vėliau sėkmingai pradėtą karjerą sužlugdė žmonos Mildred-Michle paieškos Lietuvoje…

Al Jaffee prisimena, kad tėvas mėgo būti kultūrinėje aplinkoje, domėjosi politika, nevengė socialinių temų aptarimo, užsitarnavo Savanos gyventojų pagarbą, buvo masonų organizacijos ir jos atšakos (angl. Ancient Arabic Order of the Nobles of the Mystic Shrine) narys. ,,Mano tėvas buvo liberalių pažiūrų žmogus“, – sako Al Jaffee.


Motina2


Al Jaffee prisimena, kad Amerikoje motina labai ilgėdavosi Zarasuose likusių artimųjų ir kuklios medinės miestelio sinagogos. Nors netobulą Zarasų buitį iškeitė į vidutinės klasės žmogaus gyvenimą, Mildred-Michle Jaffee (Gordon) taip ir nepritapo nei prie Niujorko, nei prie Savanos. Kelionė į JAV laivu ,,Caras“ jai buvo vienintelis lengviausias emigrantės dalios epizodas.

Dvidešimt vienerių Mildred-Michle Niujorką pasiekė 1913 m. gruodžio 9 d. Į didelio ir svetimo miesto gyvenimą ji įžengė su dvidešimt dviem doleriais kišenėje. Apsigyvenusi pusbrolio Morris šeimoje, pradėjo lankyti vakarinę mokyklą ir mokytis anglų kalbos.

Ko gero, ilgesys 1927 bei 1929 metais ją ir sugrąžino į tėvo Chaimo Gordono namus Zarasuose. Tiesa, abu kartus ji tiesiog pasiimdavo savo vaikus ir išvažiuodavo į Lietuvą pas tėvą. Todėl jam ir teko aukoti karjerą bei už sutaupytus pinigus važiuoti paskui žmoną į Lietuvą. Pirmąjį kartą savo norą susigrąžinti šeimą jis įgyvendino. Antrąjį – tik iš dalies: 1933 m. į Ameriką sugrįžo sūnūs Al, Haris ir Bernardas, o tada gyvenusi Kaune Mildred-Michle su jauniausiu sūnumi Davidu liko Lietuvoje. Po septynių metų pas tėvą sugrįžo ir jis.

Pasakodamas apie gyvenimą su motina Zarasuose, Al Jaffee pabrėžia jos religingumą – didžiąją laiko dalį Mildred-Michle praleisdavo ne su savo vaikais, o sinagogoje ir padėdama ligoniams bei vargšams. Al Jaffee prisimena, kad tėvo iš Amerikos siunčiamus pinigus ji aukodavo labdarai, o savo atžaloms neretai neturėdavo ką padėti ant stalo.

Apibūdindamas Mildred-Michle Jaffee jos sūnus Al sakė: ,,Mano motina buvo ekscentriška moteris. Ji turėjo griežtas gyvenimo taisykles, nemėgo modernumo ir visada darė tai ką norėjo.“ Tokia ji ir Mary- Lou Weisman knygoje ,,Pašėlęs Al Jaffee gyvenimas“…

…Kai Mildred-Michle 1927 m. pirmą kartą plaukė į Lietuvą, kapitonui liepė tuoj pat sustabdyti laivą, nes buvo…saulėlydis. Ko gero, bangavimas trukdė jai uždegti žvakes ir melstis.

Važiuojant iš Berlyno į Mėmelį traukinio palydovo paraginta ruoštis išlipimui stotyje, griežtai atsisakė todėl, kad dar miegojo jos vaikai ir tai nebuvo priežastis, dėl kurios reikėtų juos žadinti. Tąkart jai visai nerūpėjo kiti keleiviai ir traukinio išvykimo iš stoties grafikas.

Mildred-Michle griežtai uždraudė vyrui išsilaikyti vairuotojo teises ir nusipirkti automobilį.

Keturiems sūnums išvykus pas tėvą į JAV, likusi Lietuvoje Mildred-Michle Gordon patyrė daugelio savo tautiečių likimą – liudijantis Jad Vašem centrui sūnus Al Jaffee mano, kad ji per Holokaustą buvo nužudyta gimtuosiuose Zarasuose (galimai 1941 m. rugpjūčio 26 d. Krakynės miške, Degučių seniūnijoje).


Senelis3


Al Jaffee senelį Chaim Gordon pirmą kartą pamatė 1927-aisais – jis šešiamečiui berniukui pasirodė griežtas ir rūstus žmogus bei visiška priešingybė dukrai Mildred-Michle. Kai jiedu susitiko jis buvo apsirengęs juodos spalvos rūbais, rankose laikė lazdą, įsiminė jo vešli balta barzda.

Senelis buvo turtingas ir Zarasuose gerbiamas inteligentas: jo namuose dažnai rinkdavosi politikuoti mėgstantys miesto žydai, jis mokėjo kelias kalbas, buvo išsimokslinęs ir teismuose advokataudavo žydų bei lenkų tautybių Zarasų gyventojams. Al Jaffee nežino ar tai buvo oficiali teisinė veikla, nes tuo metu Lietuvoje ribotas žydų advokatų skaičius.

Chaim Gordon turėjo didelį namą, pagal tuometinius Lietuvos standartus vos ne rūmus, kurį nuo gatvės skyrė aukšti mediniai vartai su stogine arkliams. Už vartų buvo didelis ,,lyg pusė futbolo aikštės“ ir pilnas medienos kiemas (ja prekiavo kartu gyvenęs žentas). Senelis turėjo daržą, šulinį ir ūkinį pastatą, augino arklį.

Senelio name buvo daug kambarių. Al Jaffee įsiminė virtuvė: joje buvo medinės šiurkščios grindys, stovėjo du kibirai vandens – gaminti maistui ir indams plauti bei dėžės su šviežiomis daržovėmis ir vaisiais. Visi kambariai buvo apšviečiami tik žvakėmis (vėliau buvo įvesta elektra), ant langų kabėjo užuolaidos, o lovos užklotos išsiuvinėtais užklotais. Daugumą name stovėjusių baldų Chaim Gordon pirko Kaune.


Paaiškinimai

1, 2, 3 Parengta pagal Mary-Lou Weisman knygą ,,Pašėlęs Al Jaffee gyvenimas“.


Parengė Gražina Ragauskaitė. Iš anglų kalbos vertė Vitalijus Ščerbakovas.