Salako miestelio žydų pradžios mokykla

Parengė Martynas Maniušis (Lietuvos edukologijos universitetas)


Salako miestelyje veikė žydų pradžios mokykla, kurioje 1921 m. mokėsi 105 mokiniai. Jos išlaikymu rūpinosi Salako žydų bendruomenė. Tačiau Žydų reikalų ministerija tų pačių metų kovo mėn. kreipėsi į Salako žydų bendruomenę, ragindama kuo skubiau įregistruoti mokyklą Ežerėnų apskrities Švietimo komisijoje. Šios mokyklos oficiali įsteigimo data laikoma 1921 m. gegužės 1 d., kai mokyklos išlaikymą į savo jurisdikciją perėmė Švietimo ministerija ir Salako valsčiaus savivaldybė. Įregistravus mokyklą, joje dirbusiam mokytojui Perecui Cikinskui, turinčiam 5 klasių liudijimą, leista dėstyti bendrojo lavinimo dalykus, o mokytojui Chaimui Viliamauskui, baigusiam Žydų dvasinę seminariją ir dirbusiam nuo 1917 m., leista vienerius metus dėstyti žydų dalykus su sąlyga, jog po to jis privalės laikyti egzaminą mokytojo cenzui įsigyti. Salako žydų pradžios mokyklos įregistravimas nebuvo toks greitas ir sklandus, manyčiau, todėl, kad žydų mokyklos mokytojai neturėjo reikiamo išsilavinimo, mat daugelyje žydų pradžios mokyklų (Salako žydų mokykla ne išimtis) mokytojavo bendruomenių arba mokyklų komitetų pakviesti asmenys, dažniausiai neįsigiję mokytojo cenzo.

Be to, kai kuriuos nesusipratimus provokuodavo ir mokyklas steigusi žydų bendruomenė, mat, ne visada laikėsi Švietimo ministerijos reikalavimų, mokymo programų. Žydų mokyklose daugiau dėmesio buvo skiriama Biblijai nagrinėti, tačiau visai nemokoma dailės, krašto pažinimo, o lietuvių kalbos ir istorijos mokoma gana silpnai.

Mokykloje mokytojavo du mokytojai. Be minėto Chaimo Viliamausko, taip pat dirbo Boruchas Šneideras (atėjęs vietoj Pereco Cikinsko), baigęs Aukštesniuosius pradžios mokytojų kursus prie Mokytojų seminarijos. Jis mokytojavo nuo 1918 m. Mokyklos materialinė būklė atitiko minimalius reikalavimus. Mokyklos patalpos nuomotos iš Jankelio Cibelio, už kurių išlaikymą 1800 auksinių per metus sumokėdavo Salako valsčiaus savivaldybė. Mokyklų inspektorius atkreipė dėmesį, kad pamokose kuldavo drausmės problemų, nes mokiniai į mokytojo užduodamus klausimus atsakinėdavo choru, o tai trukdė mokymosi procesui.

Šioje mokykloje mokytojais 1928 m. dirbo Jokūbas Kaplanas ir Zacharis Šmuelis. Mokyklai išlaikyti ir mokytojų algoms tais metais išleisti 8886 litai, iš kurių 7610 litų skyrė Švietimo ministerija, 1148 litus – valsčiaus savivaldybė ir 50 litų – Ežerėnų apskrities valdyba.

1928 m. rugsėjo 1 d. Salako valsčiaus viršaitis A. Stasiūnas iš Berko Lipkindo išsinuomojo trijų kambarių namą Salako žydų pradžios mokyklai Rinkos aikštėje, už kurį valsčiaus valdyba kiekvieną mėnesį visus metus sutiko mokėti po 25 litus.

Sprendžiant iš Zarasų apskrities pradžios mokyklų inspektoriaus surinktų duomenų, šioje mokykloje 1930 m. mokėsi 102 moksleiviai, iš jų 48 berniukai ir 54 mergaitės. Tuo metu šioje mokykloje dirbo du mokytojai, o mokyklos vedėjos pareigas ėjo Rachilė Kaganaitė. 1931 m. gegužės mėn. raštu ji informavo Zarasų apskrities pradžios mokyklų švietimo inspektorių, kad mokykla įsigijo nuosavus namus Salako miestelyje, Vytauto g. 12 ir juose įsikūrė.

Žydų mokyklų materialinė padėtis labiausiai priklausė nuo valstybės finansavimo. Nuo pat pirmųjų Nepriklausomybės metų susiklostė skirtinga žydų pradžios bei vidurinių mokyklų finansavimo praktika. Pagal išlaikymo šaltinius žydų pradžios mokyklos, kaip ir visų kitų Lietuvos tautų, buvo skirstomos į keturias grupes. Vienas iš jų išlaikė Švietimo ministerija, kitas – savivaldybės, trečias finansavo įvairios draugijos kartu su Švietimo ministerija, o ketvirtą mokyklų grupę, kurioje buvo privačios, išlaikė tik draugijos. Salako žydų mokyklos išlaikymu rūpinosi Švietimo ministerija ir Salako valsčiaus savivaldybė.


Šaltinis: knyga ,,Salako kraštas“ (2012 m.), sudarytojai Vida Girininkienė ir Robertas Jurgaitis.


Nuotraukoje: Salako žydų mokyklos XI laidos mokinių ir mokytojų grupinė nuotrauka (1939 m.). Nuotrauka iš Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus archyvų (limis.lt).