Rabinas Eliezeris Silveris (1881-1968)

Rabinas Eliezeris Silveris vienas iš dviejų šeimoje augusių vaikų, kuris tęsė amžių ilgumo rabinavimo tradiciją –  iš motinos pusės ji siekia net Karaliaus Dovydo laikus.

Užaugo Dusetose, kur jo tėvas buvo rabinu. Kad išvengtų tarnavimo carinėje armijoje, prieš išvykdamas 1907 m. į JAV, mokėsi Vilniuje pas rabinato koordinatorių Chaimą-Ozerį Grodzinskį. Buvo rabinu Harisburgo mieste, Pensilvanijos valstijoje, vėliau – Sinsinačio mieste, Ohajo valstijoje. Pastarajame mieste buvo rabinu net 37 metus.

1912 m. buvo išrinktas į ortodoksų rabinų sąjungos (Agudat Harabanim) vykdomąjį komitetą, o 1937 m. vadovavo JAV ortodoksų rabinų delegacijai pasauliniame kongrese (Knessia Gedolah) Marienbade, kuriame susitiko su kiekvienos Europos šalies rabinu. Tačiau tai buvo paskutinis tokio pobūdžio susitikimas.

1939 m. Eliezeris Silveris padėjo įkurti Haredi žydų bendruomenės organizaciją JAV (Agudat Israel of Americ). Tais pačiais metais, po to kai Vokietijai įsiveržus į Lenkiją nepriklausomą Vilnių užplūdo ješivų moksleiviai, į Eliezerį Silverį prašydamas pagalbos pabėgėliams kreipėsi jo buvęs mokytojas Chaimas-Ozeris Grodzinskis. Tai paskatino įkurti gelbėjimo komitetą (Vaad Hatzala). 1939 m. lapkritį JAV ir Kanados ortodoksų rabinų Sąjunga įkūrė komitetą, kuris rinko lėšas Lietuvoje, o vėliau ir Šanchajuje esantiems Lenkijos rabinams ir ješivų moksleiviams. Kai sužinojo apie Europos žydus ištikusią tragediją, Vašingtone išsiplėtė lobistinės misijos veikla. Eliezerio Silverio vadovaujamas gelbėjimo komitetas tapo antrąja pagal dydį pagalbos žydams grupe, nusileisdama tik Amerikos žydų jungtiniam paskirstymo komitetui (JDC). Bermudų konferencijoje dėl pagalbos žydams nepriėmus pozityvių sprendimų, rabinas Eliezeris Silveris susitiko su vyriausiojo Palestinos rabino Avramo Koko sūnėnu Peteriu Bergsonu. Jie 1943 m. spalio 6-ąją, dieną prieš Jom Kipurą, Vašingtone organizavo 400 rabinų eitynes, kuriose buvo sutikti JAV viceprezidentas Henris A. Valace, politikas Samas Reiburnas ir kiti žinomi šalies politiniai veikėjai. Nors tai buvo vienintelis tokio pobūdžio viešas įvykis, jis turėjo įtakos pradėtai 1944 m. sausio 22 d. formuotis karo pabėgėlių reikalų Sąjungai JAV.

1946 m. birželio 12 d. Eliezeris Silveris išvyko į Europą, kad gelbėjimo komiteto vardu suteiktų pagalbą savo tautiečiams. Jis per tris mėnesius, vilkėdamas JAV kario uniformą, dešimtyje šalių aplankė veikusias žydų kalinimo stovyklas, dalino maistą, drabužius, pinigus bei perdavė JAV gyvenančių artimųjų laiškus. Kaip prisimena rabino draugai – savo kelionėje po Europą jis gyveno tik palaikomas Toros.


Keletas faktų iš rabino Eliezerio Silverio veiklos:

Jo nurodymu Antrojo pasaulinio karo pradžioje radus išlygas JAV migracijos kvotose, kurios leido į šalį atvykti dvasininkams ir studijuojantiems religiją studentams, buvo išsiusti kontraktai rabinams ir tokiu būdu skubos tvarka gauta 2000 vizų (jos telegrafu buvo išsiųstos į Europą).

Antrojo pasaulinio karo metais po derybų su Baltųjų Rūmų, Vatikano, Kremliaus bei neutralių šalių atstovais, savo pastangomis Europoje išgelbėjo mažiausiai 10 000 bei kitaip padėjo dešimtims tūkstančių žydų.

Eliezerio Silverio marti prisimena, kad šimtai uošvio išgelbėtų žydų apsigyveno Sinsinačio mieste. Jie dažnai lankydavosi rabino namuose bei atsidėkodami už išgelbėtas gyvybes verkdami klaupdavosi prieš jį ir bučiuodavo kojas.


Ruošiant medžiagą naudoti collections.ushmm.org ir www.cincypost.com archyvai, laikraštis ,,Ašmenys“ (1968 m. vasario 8 d., p. 39. Nuo 1935 m. JAV leidžiamas laikraštis). 

Nuotraukos iš collections.ushmm.org, lt.wikipedia.org.  


Parengė Gražina Ragauskaitė. Iš anglų kalbos vertė Vitalijus Ščerbakovas.



Šaltinis: http://kevarim.com.