Novoaleksandrovsko rabinų teismo vadovas Josefas Aškenazi. Rabinų teismas.

Pasak šaltinių, po 1837-ųjų Novoaleksandrovsko (dabar Zarasai) rabinų teismui vadovavo rabinas Josefas Aškenazi.

Jis gimė 1787 m., mirė 1867 m.

Jau vaikystėje išryškėjo Josefo Aškenazi gabumai, todėl vėliau, palikęs tėvų namus, jis pradėjo mokytis žymioje ir garsioje Voložino ješivoje pas rabiną Chajimą iš Voložino (1749-1821), kuris buvo Vilniaus Gaono artimiausias mokinys bei žymiausias sekėjas. Nors po dviejų mokymosi metų Josefas dėl tėvo ligos sugrįžo namo, bet su didžiule aistra ir toliau studijavo Torą.

Jakobštate (dabar Jekabpilis) XIX a. veikė ješiva. Jos vadovais buvo rabinai Josefas Aškenazi (1830-1837 m.) ir Mošė Aškenazi (mirė 1867 m.).

Rabinas Josefas Aškenazi knygos ,,Ohel Josef“, išleistos 1864 m. Vilniuje, autorius. Tai moralės ir etikos darbas, komentuojantis ispanų rabiną Jona Gerondi (1200-1263). Knyga susideda iš trijų dalių: ,,Kanafei Jona“, ,,Nahpa bakef“ ir ,,Macref lekesef “, o jos turinį sudaro klausimai bei atsakymai, paaiškinantys kaip paklusti religiniams įsakymams. Rabinas Josefas Aškenazi parašė ir šimtus rabino atsakymų, daugumą iš kurių išleido jo sūnus Bencionas Aškenazi – Daugpilio Forštato sinagogos rabinas.1


Iš rabinų teismo istorijos


,,Nuo Romos imperijos laikų žydų bendruomenės savo nariams turėjo reikšmingą juridinę valdžią. Kalbama ne tik apie valdžią, kildavusią iš geranoriškos narystės bendruomenėje ir susietą su bendruomenės spaudimo panaudojimu (pavyzdžiui, atsisakymas bendrauti su žydu, atskirimas nuo bendruomenės), bet ir valdžios, susietos su įprasta prievarta: galimybe plakti, sodinti į kalėjimą, uždėti baudas – visa tai buvo formaliose rabinų teismų teisėse. Daugelyje šalių, pavyzdžiui Ispanijoje ir Lenkijoje, šio teismo nariai galėjo žydus netgi nuteisti mirties bausme. Visa tai buvo ne tik leista, bet ir tiek katalikiškose, tiek musulmoniškose šalyse skatinta valstybių institucijų, kai kada turint ne tik bendrą suinteresuotumą užtikrinti ,,įstatymą ir tvarką“, bet ir siekiant materialinės naudos“.2

Šiuolaikinis gyvenimas pakeitė rabinų teismo funkcijas. Dabar jo kompetencijoje vestuvės (hupa), skyrybos (get), judaizmo priėmimas (gijur), įvairūs religiniai nutarimai. Žydai visada bei visur siekė tiesos ir teisingumo, o taika buvo didžiausia šios tautos vertybė. Būtent dėl harmoningo teisingumo atstatymo bei taikos siekimo principų suderinimo ir veikia rabinų teismai, kuriuose Toros išmintis leidžia išspręsti konfliktus ir pasiekti norimą kompromisą.


Paaiškinimai


1Informacija apie rabiną Josefą Aškenazi parengta pagal Aleksandro Feigmanio (Latvija) publikuotą medžiagą sefer.ru.

2Izraelis Šachakas. ,,Žydų istorija, žydų religija“, trijų tūkstančių metų našta. Šaltinis: jhistory.nfurman.com.


Iliustracija: Jahuda Penas ,,Skyrybos“ (rabinų teismas).


Parengė Gražina Ragauskaitė