Mariana Gončarova
Rašytoja, žurnalistė, vertėja. Gyvena ir kuria Ukrainoje.
Knygų ,,Traukinys į Černovcus“, ,,Kengūra pižamoje“, ,,Kairysis autobusas“, ,,Juoda katė oranžiniuose lapuose“, ,,Mano linksma Anglija“, ,,Atiduosiu asilą į geras rankas“, ,,Etiudai kairiajai rankai“, ,,Laukiant pasaulio pabaigos“ bei kitų autorė.
Pastovi žurnalų ,,Fontanas“ (Odesa) ir ,,Vieši žmonės“ (Kijevas) autorė.
Marianos straipsniai spausdinti žurnaluose ,,Mano draugas katinas“ ir ,,Kukumberas“ (Maskva), ,,Žodis – Word“ (Niujorkas), savaitraštyje ,,Savaitės veidrodis“ (Kijevas).
2005 m. tapo Vladimiro Dalio tarpregioninės Ukrainos rašytojų sąjungos premijos laureate. 2013 m. už apysaką ,,Drakonas iš Perkalabo“ tapo Tarptautinio literatūros konkurso nugalėtoja nominacijoje ,,Mažoji proza“.
Mariana Gončarova savotiška ,,literatūros Amelija“, kuri keičia požiūrį į kasdien mus supančius bei įprastus daiktus. Po gera ir šviesia rašytojas plunksna jie tampa nepaprastais. Mažai viliojantys – mielais ir nepakartojamais, netikę – jaudinančiais ir žaismingais. Teatrinis realizmas – taip galima apibūdinti Marianos prozos stilių. Ir tas magiškas kristalas, per kurį autorė mato savo herojus ir įvykius, nuo pirmųjų jos knygų buvo būtent teatrališkas. Kuo nebūtų jos apsakymų, pasakojimų ir miniatiūrų herojai – žmonėmis ar gyvūnais, visada vaidina savo vaidmenis su tokiu humoru ir žavesiu, taip įtikinamai ir nuostabiai, kad tampa nauja realybe, be kurios Marianos kūrinių skaitytojai jau net neįsivaizduoja savo gyvenimų. Kai kurie autorės gerbėjai rašė, kad jos knygos turi gydomąjį efektą, padeda kovoti su depresija, įveikti gyvenimo kliūtis ir tikėti ateitimi.
Ir aplamai tai, kas Marianos Gončarovos jėgoms, kitiems literatūroje pavyksta retai. Lyrika ir humoras, tragedija ir ironija – šie deriniai jos knygose absoliučiai organiški ir natūralūs.
O štai ką apie savo ,,kūrybinį metodą“ rašo pati Mariana:
,,Gyvenimas – trumpas, bet labai įdomus ir smagus dalykas…Gyvenimas bet kokioje jos išraiškoje – tetulė be nuotaikos arba apleistas katinėlis, liūdnas vabzdys ar jaunas medis, pavargęs arklys, berniukas, gražuolė, kūdikėlis, pasipūtęs padavėjas ar išsiblaškęs gydytojas…Viskas nepaprastai įdomu, tereikia įsižiūrėti ir įsiklausyti…“
Iš rusų kalbos vertė Gražina Ragauskaitė.
,,Taip sako Haroldas Kasimovas. Jis per stebuklą išgyvenęs Holokausto vaikas“