Lietuvos delegacijos Taikos Konferencijoje deklaracija

apie žydų teises Lietuvoje (Paryžiaus deklaracija)


 


Lietuvos delegacija prie Taikos Konferencijos

Nr. 1071

 Paryžius, 1919 m. rugpjūčio 5 d.


Žydų delegacijų prie Taikos Konferencijos komitetui Paryžiuje.


Gerbiamieji!


Remdamiesi mūsų pasikalbėjimu š. m. liepos mėn. pabaigoje, turime garbės jums suteikti sekančias, liečiančias mūsų piliečių – žydų padėtį, žinias.

 Lietuvos Vyriausybė, žydų atstovybei pritariant, šiuo klausimu priėmė sekančius principus, kurie jau sudaro ar sudarys pamatinių įstatymų dalį:

1) Žydai, kaip ir visi, be tautos, tikybos ir kalbos skirtumo piliečiai, turi pilnas pilietines, politines ir tautines teises.

2) Įstatymdavystės įstaigose žydai yra ar bus atstovaujami proporcingai.

3) Žydai dalyvauja valdžioje ir teismo įstaigose. Jų reikalams vesti įsteigta tam tikra Žydų Reikalų Ministerija.

4) Įstatymas dėl proporcingos atstovybės įstatymdavystės įstaigose laiduojamas įsteigimu tautinės žydų kurijos arba kokiu nors kitu būdu, kuris pripažintas bus tikslingesniu.

5) Žydai turi teisę laisvai vartoti savo kalbas viešuose susirinkimuose, spaudoje, teatre, skaityklose, darant įvairius juridinio pobūdžio aktus teisme ir valdžios institucijose.

Pastaba: lietuvių kalba pripažįstama valstybine kalba. Visos teisiškai viešos įstaigos, išskiriant žydų tautinės autonomijos organus, privalo susirašinėti tik tąja kalba. Lietuvių kalbos mokymas yra privalomas visose, kaip pradžios, taip ir aukštesnėse žydų mokyklose.

6) Žydų teisės švęsti šeštadienius bei kitas šventes jokiu būdu nebus varžomos, tačiau negali būti aiškinama kaip minėtų teisių varžymas pareigų ėjimas, lygiu būdu visiems piliečiams uždėtų ir tėvynės gynimui, o taipogi visuomenės tvarkai palaikyti reikalingumas. Rabinai turi tokias pačias juridines teises kaip ir kitų tautybių dvasiškiai.

7) Žydai autonomiški savo vidaus reikaluose, kaip antai: tikybiniuose, labdarybės, socialinės pagalbos, mokymo reikaluose ir aplamai visoje dvasinės kultūros srityje. Tautinės autonomijos kompetencijos ribos bus tikrai nustatytos įstatymo keliu ir laiduojamos pamatiniais įstatais.

Žydų tautinės autonomijos organas yra vietinės bendruomenės ir bendruomenių sąjunga. Bendruomenių ir jų sąjungos įsteigimo tvarka, o taip pat atstovybės formos bus nustatytos tam tikru įstatymu.

Mokymas žydų pradžios mokyklose bus visuotinis, privalomas ir nemokamas, jeigu tokia pat tvarka bus įstatymo keliu nustatyta ir visoms kitoms pradžios mokykloms.

8) Žydų tautinės autonomijos organai, teritorinės autonomijos organų pavyzdžiu laikomi valdžios organais ir turi teisę jų žinybos ir kompetencijos ribose leisti įsakymus privalomus savo tautiečiams. Be to, jie turi teisę apkrauti savo narius tam tikrais mokesčiais savo išlaidoms padengti.

Kas dėl piliečių teisių, žydų bendruomenės ir jų sąjunga turi juridinio asmens teises. Be to, joms suteikiama teisė priiminėti aukas ir dovanas nuo gyvų žmonių arba testamentų pavedimus. Jos taip pat gauna subsidijas iš valstybės, jeigu tokios pat subsidijos skiriamos panašiems tikslams bus duodamos panašiems kitų tautų organams. Subsidijos turi būti skirstomos proporcingai tarp visų tautų.

Tikimės, jog aukščiau išdėstytas teises rasite genėtinomis apsaugoti mūsų piliečių žydų ramiai plėtotei, kiek tai priklauso nuo Konstitucijos, ir kad jūs aukščiau vertinsite teises, laisvu noru suteiktas, negu primetamas prievarta.


Lietuvos delegacijos prie Taikos Konferencijos pirmininkas A. Voldemaras.


Delegacijos sekretorius P. Klimas.


Šaltinis: laikraštis ,,Apžvalga“, 1938 m. vasario 16 d., Nr. 7 (126).


Nuotraukoje: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai: Žydų reikalų ministras Maksas Soloveičikas, Prekybos ir pramonės viceministras Nachmanas Rachmilevičius, Užsienio reikalų viceministras Šimšonas Rozenbaumas. Šaltinis: litvakai.mch.mii.lt.


Parengė Gražina Ragauskaitė.