Kraštiečių atminimo įamžinimas Zarasų rajone: koks jis bus?

Gražina Ragauskaitė, 2018 m. rugpjūčio 23 d.

Tai, apie ką rašysiu, neramina senai. Prisipažinsiu, šis tekstas atsirado ne šiandien ir ne vakar – jo turinys susiformavo tada, kai ,,po devyniais užraktais“ saugoma iniciatyva dėl dalies Zarasų rajone gyvenusių žydų tautybės kraštiečių, Holokausto aukų, atminimo įamžinimo man tapo šiek tiek žinoma. Ir nors praėjo nemažai laiko, rajono bendruomenei ši iniciatyva vis dar nepristatyta, o jos iniciatoriai žinomi labai mažam žmonių ratui. Ne kartą siūliau Zarasų rajone, Krakynės miške įamžinti visas žinomas ten nužudytas Holokausto aukas, tačiau jokie argumentai rezultatų nedavė ir mane iš Dusetų pasiekė tokia nuomonė: ,,Tegul ji (tai yra aš) kalba ką nori, o mes darysime kaip mums reikia.“ Todėl nutariau būti atvira, nes tam įpareigoja pažintys su aukų artimaisiais.

Prieš pasidalindama tuo, kas mane žeidžia, noriu kreiptis į neįvardintus Dusetų žydų atminimo įamžinimo iniciatorius: linkiu kad mes, Zarasų krašto bendruomenė, nuspręstume kaip ir kur įamžinti visų žinomų Holokausto aukų atminimą. Taip, mes, nes ir mums brangi pačių mūsų istorija, nes norime žinoti ir išjausti skaidžius jos faktus, nes mums svarbu, kad tokiuose sprendimuose dalyvautų jaunesnioji mūsų bendruomenės karta. Tikiuosi, kad mes, Zarasų krašto gyventojai ir Holokausto aukų artimieji, galime teisingausiai nutarti kaip įamžinti visas žinomas Krakynės miško aukas ir kur.

Tai, ką žinau apie galimą įamžinimo formą (bent jau pradinį variantą) pateisinti negaliu: įamžinamųjų vardus/pavardes galimai užrašyti prie 2016 m. atidengto atminimo ženklo buvusiai Dusetose sinagogai, ant kurio yra užrašas – ,,Šioje vietoje stovėjo sinagoga. Čia nuo XVIII amžiaus meldėsi Dusetų žydai“. Tad artėjant įvykių Krakynės miške (Degučių seniūnija, Zarasų rajonas) 77-osioms metinėms, pateiksiu kelis klausimus inicijuojamo Dusetose žydų tautybės kraštiečių atminimo įamžinimo organizatoriams:

Ar yra koks nors pagrindas žinomas Holokausto aukas galimai išvardinti prie užrašo, kuris nenurodo nei jų nužudymo, nei Dusetų žydų bendruomenės sunaikinimo 1941-aisiais rugpjūčio 26 d. Zarasų rajone, Degučių seniūnijoje, Krakynės miške fakto?
Ar teisinga Krakynės miške nužudytų dusetiškių, Holokausto aukų, vardų/pavardžių pagrindu galimai sudarytą sąrašą užrašyti daugiau nei už dešimties kilometrų nuo jų kapavietės nieko bendro su žydų žudymu šiame miške neturinčioje Dusetų miesto aikštėje?
Kokiu šaltiniu/-iais remiantis pavyko nustatyti, kad galimai numatomi miesto aikštėje išvardyti kraštiečiai lankė būtent įamžintąją sinagogą, nes Dusetose jų buvo ne viena?
Ar remiantis dokumentais yra nustatytas tikslus dusetiškių, iki 1941 m. rugpjūčio 26-osios įkalintų miestelio mažajame gete ir vėliau nužudytų Krakynės miške, skaičius?
Ar papildomai vykdyta/vykdoma (be visiems prieinamų Jad Vašem centro duomenų) aktyvi žmonių bei dokumentų, galinčių paliudyti apie dusetiškius žydus, paieška, apklausa bei gautos informacijos nagrinėjimas? Ar tai bus paskelbta?
Ar bus įamžintas ir kitą buvusio štetlo sinagogą lankiusių Dusetų žydų atminimas? Jeigu nebus – kodėl?
Jeigu taip nutarta įamžinti Holokausto aukų atminimą bei Dusetų žydų bendruomenės sunaikinimo faktą, kodėl 2016-aisiais nebuvo atsižvelgta į knygos apie Dusetų štetlą autorės p. Saros Weiss-Slep pasiūlymą užrašui ant paminklinio ženklo sinagogai, kuris anglų kalba skambėjo taip: ,,Since the year 1530 a Jewish community existed in Dusetos, and the synagogue was the center of Jewish life. The synagogue in this building ceased to exist on August 26, 1941, when the Jewish community was annihilated by the Nazis and their local collaborators“ (užrašyta kaip jau minėjau: ,,Šioje vietoje stovėjo sinagoga. Čia nuo XVIII amžiaus meldėsi Dusetų žydai“)?
Aš tarp tų, kurie sužinoję apie galimą dalies mūsų kraštiečių atminimo įamžinimą Dusetose klausia: dėl kokios priežasties/-čių tam netinka šio štetlo gyventojų nužudymo vieta Krakynės miške? Jame esančioje masinėje žydų žudymo vietoje savo tragišką likimą 1941 m. rugpjūčio 26-ąją pagal užrašą ant čia pastatyto paminklo pasitiko 8000, pagal Jėgerio raportą 2567 (+2 ne žydų tautybės žmonės), pagal turmantiškio Mendelio Davidsono liudijimą apie 4500 ne tik Zarasų rajono, bet Dūkšto ir Rimšės (dabar Ignalinos rajono vietovės) žydų. Kiek iš tikrųjų tądien šiame miške nužudyta buvusių mūsų bendrapiliečių iki šiol nėra nustatyta.
Jeigu Dusetose bus kuriamas naujas atminimo ženklas/paminklas dusetiškių, Holokausto aukų vardams/pavardėms užrašyti, kodėl to negalima daryti Krakynės miške visoms aukoms?

Jad Vašem centras skelbia, kad jame įamžinta beveik 5 mln. Holokausto aukų vardų/pavardžių. Žinoma, kad tarp jų ir daugiau nei 2400 Zarasų rajono žydų iš buvusių Zarasų, Salako, Turmanto, Antalieptės ir Dusetų štetlų bei Mukulių, Rokėnų, Imbrado ir Grybovkos (dabar galimai Grybinės) kaimų. Manau, jau seniai žydų masinė žudymo vieta Krakynės miške turėjo tapti buvusioje Zarasų apskrityje gyvenusių žydų atminties įamžinimo simboliu, nes laikas į kitą pasaulį išsiveda kartas, galinčias papasakoti skaudžią mūsų bendrapiliečių istoriją ir todėl jau greitai apie prieškariu Lietuvos miestuose bei miesteliuose gyvenusius žydus bus galima sužinoti tik iš knygų, istorijos vadovėlių, video medžiagos, įgyvendinamų projektų, apsilankius Holokausto aukų žudymo vietose, buvusių getų teritorijose ir kituose istorinės atminties objektuose.

Krakynės miškas – ne vienintelė vieta, kurioje buvo žudyti Zarasų rajono žydai: Ignalinos rajone, Sungardų miške, nužudyta apie 150 Salako žydų bendruomenės narių, iš kurių žinomos tik kelių aukų pavardės. Turmantiškis Mendelis Davidsonas liudijo, kad vietiniai žydai buvo žudomi čia pat, Turmanto miestelyje įsakant patiems išsikasti duobę bei netoli jo, o skaudi dalies rajono žydų tragedija prasidėjo Smalvų dvare įrengtame gete. Tačiau Smalvose, Salake ir Dusetose buvę mažieji getai iki šiol nepažymėti jokiu užrašu, atminties užribyje tebėra tie, kurie rizikuodami savo, artimųjų ir šalia gyvenusių kaimynų gyvybėmis slėpė mirčiai pasmerktus mūsų kraštiečius.

2007-aisiais, minint Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Aušvico kalinė, pirmoji istorijoje moteris, tiesiogiai išrinkta Europarlamento vadove Simona Veil iš Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos tribūnos sakė: ,,Aš visa širdimi linkiu, kad ši diena visus mus suvienytų vienas kito pagarbai ir prievartos, antisemitizmo, o taip pat bet kokios formos diskriminacijos sunaikinimui. Holokaustas – tai ,,mūsų“ atmintis, bet tuo pačiu ir ,,jūsų“ nuosavybė.“ Išgirskime šiuos žodžius ir tebūna mūsų atmintyje vienodai lygios visos žinomos bei nežinomos Holokausto aukos, jau 77-ius metus bevardėmis gulinčios Krakynės miške. Būkime pagarbūs visų jų ramybei. Tad kodėl nesvarstomas visų žinomų daugiau nei 2400 vardų/pavardžių užrašymas bei sunaikintos Zarasų apskrities žydų bendruomenės įamžinimas Krakynės miške, kaip tai padarė pavyzdžiui sukūrę Kaušėnų memorialą plungiškiai – vietą, kurioje įrengė ir atminimo lenteles su pavardėmis čia žiauriai nužudytiems Plungės žydams?

2017 m. liepos 13 d. Zarasų rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T-143 ,,Dėl 2017–2020 m. veiklos plano, skirto Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti Zarasų rajono savivaldybėje patvirtinimo“ patvirtino šio laikotarpio veiklos planą. Visi suprantame – po mūsų miestus bei miestelius jau nepasklis šimtmečiais juose skambėjusi jidiš kalba bei neatkursime Lietuvoje puoselėtos štetlų kultūros. Tačiau tam, kad ateinančios kartos žinotų bei išsaugotų žodį „litvakas“ ir siekiančią senąją Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę mūsų bendrapiliečių žydų istoriją, minėdami Lietuvos valstybingumo šimtmetį bei ruošdamiesi 2020-aisiais paminėti Vilniaus Gaono ir Lietuvos žydų istorijos metus, turime atlikti daug darbų, iš kurių keliais siūlau papildyti minėtą Zarasų rajono savivaldybės tarybos sprendimą:

Pastatyti:

1.1. Atminimo ženklus buvusiuose Dusetų, Salako ir Smalvų mažuosiuose getuose.

1.2. Paminklinį ženklą Zarasuose gyvenusiems bendrapiliečiams žydams, Holokausto aukoms, atminti.

1.3. Masinėje žydų žudymo vietoje Krakynės miške (Degučių seniūnija) stendą/stendus, pasakojantį/pasakojančius apie čia vykusius įvykius, buvusius Zarasų, Salako, Dusetų, Antalieptės ir Turmanto štetlus bei slėpusius žydus rajono gyventojus.

Įrengti „Atminimo akmenį“ – memorialinę plytelę grindinyje prie rajono Savivaldybės, skirtą Zarasų miesto burmistro pavaduotojui, Krakynės miške nužudytam Izraeliui Samueliui Traubai atminti.
Krakynės miške įamžinti čia nužudyto Artilerijos pulko savanorio 1919 06 03–1920 06 26 Chaimo Bergerio atminimą (vienas pirmųjų savanorių yra kilęs iš Antalieptės; apdovanotas Savanorių-kūrėjų medaliu, apdovanojimo liudijimas Nr. 1449, išduotas 1929 01 31).

Žydų tradicijoje palinkėjimas ,,Imach šmo“ (,,Kad tavo vardas būtų ištrintas“) – vienas iš skaudžiausių. Tad kiek dar dešimtmečių be jau praėjusių daugiau nei 70-ies, Krakynės miške, buvusių getų teritorijose tylėsime apie bendrapiliečių Holokausto aukų likimus? Kur dar sugalvosime užrašyti aukų pavardes, aplenkdami skausmingą tiesą bylojantį Krakynės mišką?

Esu pasirengusi dalyvauti puoselėjančioje Zarasų krašto istoriją veikloje. Visi kartu sugražintume orumą tiems, iš kurių jis buvo atimtas tremiant, žudant Holokausto metu, nepelnytai užmiršus dabar.

Nuotraukose: 1) vieta, kuri iniciatorių nuomone yra galimai tinkamesnė dusetiškių žydų vardų/pavardžių užrašymui, negu jų nužudymo vieta Krakynės miške. Anksčiau matomo pastato vietoje stovėjo sinagoga, sovietmečiu ji buvo nugriauta, o jos vietoje pastatytas 1960 m. lapkričio 7-ąją atidarytas kino teatras ,,Sartai“, dabar čia parduotuvė; 2) 2016 m. pastatytas atminimo ženklas Dusetų sinagogai; 3) paminklas masinėje žydų žudymo vietoje Krakynės miške.