Kler Le Foll

le_foll.jpg_SIA - JPG - Fit to Width_144_true

Specializuojasi XIX-XX a. Rytų Europos istorijoje ir kultūroje.

2006 m. Sorbonos universitete apsigynė daktaro disertaciją ,,Baltarusijos žydų istorija ir atstovavimas 1772-1917 m.“. Tam mokėsi rusų, jidiš ir baltarusių kalbų.

2006-2007 m. gavo Portsmouth universiteto Hanadiv Fondo stipendiją (dabar Rothschild Europe Fondas), kad galėtų pradėti naują projektą ,,Baltarusių – žydų santykių atnaujinimas tarpukariu“. 2007-2008 m. iš Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos gavo dotaciją tolimesniems šio projekto tyrimams Maskvos ir Minsko archyvuose.

2008 m. dalyvavo Tulūzoje (Prancūzija) organizuojant konferenciją ir festivalį ,,Kinojudaika: žydų įvaizdis Rusijos ir Sovietų kine“. 2008-2009 m. dalyvavo verčiant iš rusų į prancūzų kalbą ,,Pogromų knygą“ – dokumentų rinkinį apie pogromus Rusijoje pilietinio karo metu.

K. Le Foll moksliniai tyrimai susiję su Baltarusijos žydų istorija. Jų pasėkoje ji 2002 m. išleido knygą apie Vitebsko dailės mokyklą (prancūzų kalba), kurioje nagrinėjo žydų nacionalinio meno formavimąsi Rusijos imperijos ir Rusijos avangardo kontekste. Kler domina Vitebsko, Minsko ir Kijevo žydų menininkų veikla bei jos palyginimas. Toliau tęsdama savo daktaro disertacijos temą, sudarė knygą ,,Žydai ir baltarusiai: bendros tapatybės kūrimas“ (?), kurioje tyrinėjo žydų patirtį Baltarusijos politinių, socialinių-ekonominių, kultūrinių ir religinių klausimų aspektu, analizavo žydų ir baltarusių tarpusavio santykius bei bendrumus literatūroje ir mene.

K. Le Foll tyrinėja žydų dalyvavimą Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos kultūriniame gyvenime: literatūroje, mene, teatre ir kine. Tyrimų rezultatai atsispindi darbuose apie valstybes, kurios susikūrė po 1917 m., atskleidžiant kokiu mastu įtakotas Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos kultūrinis identitetas bei skirtingą patirtį turinčios ,,natūralios kultūrinės autonomijos“ sovietinėse ir ne sovietinėse valstybėse.


Pagal K. Le Foll autobiografiją parengė Gražina Ragauskaitė, iš anglų kalbos vertė Vitalijus Ščerbakovas.


Ištraukos iš knygos ,,Vitebsko dailės mokykla (1897-1923)“