Jom ha-Zikaron
Tai žuvusių karuose už Izraelio nepriklausomybę karių atminimo diena, kuri minima Izraelio Nepriklausomybės dienos išvakarėse: pagal žydų kalendorių Ijaro mėnesio 4 d., pagal Grigaliaus kalendorių Jom ha-Zikaron minima balandžio – gegužės mėnesių viduryje ir data kasmet yra tikslinama. Kiekvienais metais šiai dienai tiksliai paskaičiuojamas žydų, žuvusių arabų-izraeliečių karuose ir teroristiniuose išpuoliuose nuo 1860 m., skaičius. Jom ha-Zikaron visada minima praėjus savaitei nuo Jom ha-Šoa – nacionalinės atminties ir gedulo dienos.
Šią dieną Izraelyje neveikia laisvalaikio ir pasilinksminimo įstaigos, pusiau nuleistos valstybinės vėliavos, visoje šalyje atminimo centruose ir prie memorialų vyksta gedulingos ceremonijos.
Kažkokiu unikaliu būdu, kuris būdingas tik šiai valstybei, karių atminimo dieną subtiliai pakeičia Izraelio Nepriklausomybės diena (Jom Ha-Acmaut). Kaip dažnai būna judaizme ir tai paliudijama šiuo atveju – nelaimės prisimenamos ne tik gedint, bet ir pripažįstant tamprų ryšį tarp Izraelio praradimų ir jo iškovotos Nepriklausomybės bei suvereniteto.
Jom ha-Zikaron dieną skamba sirena. Įprasta, kad tais momentais žmonės, kur jie bebūtų, sustoja tam, kad kiekvienas asmeniškai atiduotų pagarbą žuvusiems už laisvę. Gedulingi renginiai vyksta visoje šalyje, o svarbiausia ceremonija – prie Raudų Sienos Jeruzalėje. Čia Izraelio Vyriausybės nariai ir kariuomenės karininkai iki pusės nuleidžia valstybinę vėliavą.
Jom ha-Zikaron istorija
Įstatymu Jom ha-Zikaron diena buvo patvirtinta 1963 m., bet tradicija pagerbti šią dieną žuvusius karius prasidėjo 1951-aisiais, pabrėžiant ryšį tarp Izraelio Nepriklausomybės ir žmonių, paaukojusių savo gyvybes už jos pasiekimą ir įtvirtinimą.
Data atminimo dienai buvo parinkta neatsitiktinai, nes pagal žydų kalendorių 5708 m. Ijaro mėnesio 4 d. (1948 m. gegužės 13 d.) netoli Jeruzalės esančios Guš Ecion provincijos gynėjai žuvo taip ir nesužinoję, kad po 10 valandų bus paskalbta Izraelio valstybė.
Pirmasis Guš Ecion provincijoje buvo užgrobtas Ecion kaimas, kuriame vietiniai arabai žiauriai nužudė beveik visus jo gyventojus. Tiesa, vienam iš jų pavyko pabėgti ir tai įvyko ne mūšio metu, o jau po to kai likę gyvi pasidavė į nelaisvę. Dar keturios provincijos gyvenvietės gavo rekomendacijas apleisti pasipriešinimo pozicijas. Bet vietoj to, kad būtų lojaliais belaisviams, arabų legiono palaikomi vietiniai arabai išlikusių gyvųjų akivaizdoje žvėriškai nužudė didžiąją provincijos gyventojų dalį.
Svarbu tai, kad Izraelyje nėra bevardžių karių, todėl šalyje nežinoma ką reiškia ,,atnešti gėlių ant nežinomo kareivio kapo“. Izraelyje ypatingai jautriai prisimenamas ir gerbiamas kiekvienas žuvęs už jos laisvę žmogus.
Paskutiniais metais pagerbiamos ir teroristų nužudytos aukos. Deja, tokių yra priskaičiuojama nemažai ir kiekvienais metais jų sąrašai pasipildo moterų, vaikų, senolių ir jaunų žmonių pavardėmis, todėl vis dažniau Jom ha-Zikaron vadina žuvusių karuose už Izraelio nepriklausomybę karių ir teroro aukų atminimo diena.
Tradicijos
Jom ha-Zikaron išvakarėse, 20 val., visoje šalyje skamba vieną minutę trunkantis pavojaus signalas ir kiekvienas jį išgirdęs gyventojas nulenkia galvą. Tai – žuvusių gedėjimo ir pagarbos ženklas.
Laikantis tradicijos Jom ha-Zikaron dieną ant kiekvieno žuvusio kario ar teroro aukos kapo paliekama baltai-mėlyna vėliavėlė. Mūšių vietose ir karių kapinėse organizuojamos atminimo ceremonijos ir gedulingos eisenos. Prie žuvusių karių kapų visų rūšių Izraelio ginkluotųjų pajėgų kariai sako priesaiką, kuria įsipareigoja tęsti jų kilnų darbą ginant savo valstybę.
Vakarop, nusileidus saulei, visos vėliavos vėl pakeliamos į maksimalų aukštį ir pradedama švęsti Izraelio Nepriklausomybės diena. Ko gero, Izraelis yra vienintelė pasaulyje šalis, kurioje po gedulo dienos prasideda džiaugsminga šventė.
Izraelio Nepriklausomybės dienos išvakarėse minimas gedulingas Jom ha-Zikaron kiekvienam gyventojui kaskart suteikia galimybę suprasti kokią kainą žydų tauta sumokėjo už savo šalies Nepriklausomybę.
Šaltiniai: itraveljerusalem.com, info.goisrael.com, travelcalendar.ru, israeliblog.ru.
Nuotrauka iš: israeliblog.ru.
Parengė ir iš rusų kalbos vertė Gražina Ragauskaitė.