Jom ha-Šoa

Žydų pasipriešinimo simboliu tapo 1943 m. balandžio 19 d. prasidėjęs Varšuvos geto kalinių sukilimas. Žydai buvo suvaryti į mažą Varšuvos rajoną be galimybės išgyventi ir pasmerkti bado mirčiai. Naudodami artileriją ir karo techniką, vokiečių kariuomenės daliniai pradėjo planingą geto griovimą ir jo kalinių naikinimą. Keturias savaites geto gynėjai didvyriškai gynėsi nuo pranašesnio priešo, atsisakė pasiduoti, bet buvo nugalėti nelygioje kovoje – žuvo apie 13 tūkstančių žydų, iš kurių apie pusė sudegė gyvi masiškai padegus geto pastatus. 1943 m. gegužės 16 d. Varšuvos geto likvidavimas buvo baigtas…       


Jom ha-Šoa – nacionalinė atminties ir gedulo diena Izraelyje bei už jo ribų, kurią 1951 m. balandžio 12 d. rezoliucija paskelbė šalies Parlamentas – Knesetas. Patvirtinti šią dieną pasiūlė pirmasis Izraelio Ministras Pirmininkas Dovydas Ben Gurionas, kuris Varšuvos geto kalinių sukilime matė atsakymą į kovingojo antisemitizmo išpuolius. Dėl tos pačios priežasties jis pavadino šią dieną Jom ha-Šoa ve-ha-Gevurah (Katastrofos ir Heroizmo diena).

Per Jom ha-Šoa kiekvienų metų Nisano mėnesio 27 d. (pagal žydų kalendorių) prisimenamos Antrojo pasaulinio karo žydų aukos. Tačiau jeigu ši diena iškrinta penktadienį arba šeštadienį – minima Nisano mėnesio 26 d., o jeigu sekmadienį – Nisano mėnesio 28-ąją. Pagal Grigaliaus kalendorių Jom ha-Šoa kasmet minimas laikotarpyje tarp balandžio 7-gegužės 7 d. Nustatant Jom ha-Šoa datą nebuvo išvengta ginčų, tačiau galų gale buvo pasirinkta diena tarp Pesacho ir Nepriklausomybės dienos (ji nėra pastovi).


Šią dieną prisimenama…


Nacių nužudyti šeši milijonai žydų, iš kurių vienas milijonas – vaikai.


Dvasinis žydų vyrų, moterų ir vaikų pasipriešinimas, kurie metė iššūkį nežmoniškoms sąlygoms ir išsaugojo savo tikėjimą, religiją, moralę ir žmogiškumą. Daugelis iš jų mirtį pasitikdavo su žodžiais ,,Šma Israel“ bei mintyse nušviesdami Aukščiausiojo Vardą.


Žydų fizinis pasipriešinimas prieš nacių tironiją, dalyvaujant pogrindinėje veikloje ir sąjungininkų karinėse pajėgose.


Tradicijos


Kad žinotų…

Kad atsimintų…

Kad tai NIEKADA nepasikartotų!


Šią dieną Izraelyje visos vėliavos yra pusiau nuleistos. Tai maldų, atminties ir gedulo diena.

Sinagogose per Jom ha-Šoa vyksta ypatingos apeigos, kurių metų paprastai uždegamos šešios memorialinės žvakės – taip prisimenami Katastrofos metu žuvę šeši milijonai Europos žydų. Žydai, gyvenantys Izraelyje ir už jo ribų, skaito ,,Kadišą“, maldą ,,Izkor“. Kai kuriose bendruomenėse skamba malda ,,Jel male rachamim“ ir specialiai žuvusiems Katastrofoje skirta malda.

Nuo 1960-ųjų pradžios šią dieną Izraelyje 2 minutes skamba sirena, kurios metu visa šalis, atiduodama pagarbą žuvusiems, sustoja tyloje. Tuo momentu visai nesvarbu kur yra žmogus: darbe, namuose, eina gatve, vairuoja mašiną ar važiuoja visuomeniniu transportu. Visas transporto judėjimas taip pat sustoja, o žmonės išlipa iš jo ir stovi tol, kol girdi sireną. Taip pat per Jom ha-Šoa Izraelyje neveikia teatrai, klubai ir kitos laisvalaikio bei pramogų vietos.

Oficiali ceremonija vyksta Izraelio nacionaliniame Katastrofos (Holokausto) ir Heroizmo memoriale Jad Vašem, kuris yra Jeruzalėje ant Har ha-Zikarono (Atminties) kalno 804 m aukštyje virš jūros lygio. Memorialas įkurtas Kneseto sprendimu 1953 m. žydų, 1933-1945 m. laikotarpiu tapusių nacizmo aukomis, ir sunaikintų žydų bendruomenių atminimui. Jad Vašem išvertus iš hebrajų kalbos reiškia ,,Atmintis ir Vardas“.

Nuo 2010 m. minint Jom ha-Šoa Izraelyje buvo pradėta dabar populiari iniciatyva, kuri vadinasi ,,Zikaron BaSalon“. Išvertus – ,,Atmintis svetainėje“: kažkieno namuose susirenka grupė žmonių, kad pasiklausytų išgyvenusių Holokaustą žmonių istorijų. ,,Zikaron BaSalon“ susideda iš trijų dalių: išgyvenusių Holokaustą liudijimų, kūrybingos reakcijos ir atviros diskusijos. Kaip aiškina šios iniciatyvos sumanytojai ,,Skirtingai nuo kartais formalių renginių, ,,Zikaron BaSalon“ sudaro sąlygas naujam, apmąstytam ir asmeniškam šios dienos suvokimui. Tai unikali, autentiška tautos tradicija, kada susirenkama tam, kad atverti savo širdis išgyvenusiųjų istorijoms, kad dainuoti, galvoti, skaityti, bendrauti ir, svarbiausia, klausytis“.

Svarbu tai, kad Izraelyje minint Jom ha-Šoa akcentuojamas heroizmas. Oficialios ceremonijos pabaigoje giedamas Izraelio himnas ,,Hatikva“ (išvertus „Viltis“).

Izraelyje minint  nacionalinę atminties ir gedulo dieną yra skaitomi žuvusių žydų vardai. Oficialūs šalies asmenys juos pagarsina Knesete ir Jad Vašem.


Kiekvienas žmogus turi vardą


Zelda (Zelda Šneerson-Miškovskaja, į rusų kalbą išvertė R. Levinzonas, į lietuvių – G. Ragauskaitė)


Kiekvienas žmogus turi vardą,

duotą jam Dievo

ir motinos bei tėvo.

Kiekvienas žmogus turi vardą,

duotą jam jo eisenos ir šypsenos,

ir jo aprangos.


Kiekvienas žmogus turi vardą,

duotą jam kalnų

ir jo namų sienų.

Kiekvienas žmogus turi vardą,

duotą jam Zodiako ženklų

ir jo kaimynų.


Kiekvienas žmogus turi vardą,

duotą jam jo nuodėmių

ir jo ilgesio.

Kiekvienas žmogus turi vardą,

duotą jam jo priešų

ir jo meilės.


Kiekvienas žmogus turi vardą,

duotą jam jo švenčių

ir jo darbų.

Kiekvienas žmogus turi vardą,

duotą jam metų laikų

ir jo aklumo.


Kiekvienas žmogus turi vardą,

duotą jam jūros

ir jo mirties.


Šaltiniai: embassies.gov.il, jerusalem.kiev.ua, vedmochka.net, israeliblog.ru, calend.ru, vesty.co.il, forisrael.com.ua.

Nuotrauka iš travelcalendar.ru.

Vaizdo įraše: Chalva Alberštein atlieka dainą ,,Kiekvienas žmogus turi vardą“.


Parengė ir iš rusų kalbos vertė Gražina Ragauskaitė.