Gydytojas Moisiejus Bermanas
1920 m. sausio 15 d. į Lietuvos kariuomenę buvo mobilizuotas neaukšto ūgio tamsiaplaukis inteligentiško veido vyriškis. Anketoje įrašoma: ,,Bermanas Moisiejus, Leibos sūnus. Žydas. Gimė 1884 m. spalio 18 d. Zarasų mieste. Baigęs Dorpato universitetą su įrašu diplome ,,Lekar s otličijem“ ir Leipcigo universitetą. Medicinos daktaras. Paskirtas jaunesniuoju ordinatoriumi į Lietuvos karo ligoninę“.
Medicinos terminologija kalbant, tai gydymo įstaigos gydytojas, dažniausiai turintis savo žinioje atskirą palatą ar skyrių. Tai patvirtina vėlesni įrašai Moisiejaus Bermano asmens byloje. Be to, į Lietuvos karo ligoninę gydytojas atvyko su aukštais carinės Rusijos apdovanojimais: šv. Stanislavo III laipsnio, šv. Annos III ir II laipsnio ordinais, pelnytais Pasaulinio karo kilnojamose ligoninėse už kvalifikuotą ir rūpestingą sužeistų kareivių bei karininkų gydymą.
Nuo 1920 m. sausio 15 d. iki 1923 m. gruodžio 1 d. Moisiejus Bermanas dirbo kaip karo gydytojas, be savo tiesioginių pareigų – vyriausiuoju ordinatoriumi vidaus ligų bei nervų skyriuose. O nuo 1923 m. vasario 23 d. dar buvo ir Krašto apsaugos ministerijos ambulatorijos vedėju. 1921 m. sausio 14 d. jam buvo suteiktas vyr. leitenanto laipsnis.
1923 m. gruodžio 1 d. iš kariuomenės paleistas į atsargą. Moisiejus Bermanas paliekamas karo ligoninėje civiliu gydytoju, terapijos skyriaus jaunesniuoju ordinatoriumi. Nuo 1929 m. kovo 1 d. šios pareigos prilygo bataliono vado teisėms, o nuo 1931 m. sausio 1 d. jam suteikiama VIII kategorija, pagal kurią pareigos prilygo pulko vado pavaduotojo teisėms. Be to, laikinai būdavo skiriamas laboratorijos ir ambulatorijos vedėju. Nuo 1934 m. birželio 1 d. laikinai dirbo Elektrohidroterapijos skyriaus vedėju. 1937 m. sausio 25 d. gydytojas Moisiejus Bermanas patvirtinamas šio skyriaus vedėju, suteikiant vyr. ordinatoriaus kategoriją. Šio laikotarpio atestacijoje rašoma: ,,Išsilavinęs, turi daug bendrų ir medicinos žinių. Valstybės ir tautos reikalams pilnai lojalus. Uoliai seka ir skaito savo specialybės literatūrą. Ligonių tarpe turi autoritetą ir pasitikėjimą. Priklauso žydų draugijai ,,Oze“ ir Kauno gydytojų sąjungai, yra žydų ligonių kasų tarybos narys. Ši veikla netrukdo jam tinkamai atlikti savo pareigas“.
Nors gydytojui Moisiejui Bermanui 1937 m. rugsėjo 1 d. buvo paskirta valstybinė pensija, tačiau kaip patyręs specialistas paliekamas karo ligoninės tarnyboje ir čia nuoširdžiai dirba iki 1940 m. gegužės 1 d.
Lietuvos Vyriausybė gydytoją Moisiejų Bermaną apdovanojo ,,Lietuvos Nepriklausomybės 10-čio medaliu“ (1928), DLK Gedimino IV laipsnio ordinu (1932 02 16) ir Vytauto Didžiojo IV laipsnio ordinu (1940 04 23). Apdovanojimo pristatyme pulkininkas gydytojas Ingelevičius apie Moisiejų Bermaną rašė: ,,Kaipo patyręs specialistas buvo labai populiarus karių, civilių tarnautojų ir jų šeimų tarpe: daugelis jų gydėsi pas jį. Jis neatsisakydavo lankyti juos butuose bet kuriuo paros laiku ir priimdavo pacientus savo privačiame kabinete ne tarnybos laiku be jokio atlyginimo. Daug ligonių jo rūpestingumo dėka buvo pagydyta. Gydytojas Moisiejus Bermanas buvo labai naudingas kariuomenei savo žiniomis ir patyrimu, padėjo išspręsti ne vieną gydymo reikalų sutvarkymą“.
Gydytojas Moisiejus Bermanas gyveno Kaune, be šeimos. Prieš pat karo pradžią atvyko į gimtuosius Zarasus, tikėdamasis, kad jo medicininė patirtis dar ilgai pasitarnaus gyventojams. Bet 1941 m. rugpjūčio 26 d. vokiškieji okupantai jį sušaudė drauge su Zarasų apskrities žydais netoli Vencavų esančiame Krakynės miške.
Informaciją parengė rašytojas, kraštotyrininkas Vytautas Indrašius (knyga ,,Aukštaitijos šviesuoliai“, 1999, psl. 46-47).
Papildoma informacija:
Moisiejus Bermanas tapo paskutiniu Lietuvos ordininku – Respublikos Prezidentas 1940 m. balandžio 23 d. apdovanojo jį Vytauto Didžiojo 4-ojo laipsnio ordinu. Į kraštą įriedėjo svetimi tankai ir niekas daugiau Lietuvos Respublikos ordinais nebuvo apdovanotas.
Pirmosios sovietinės okupacijos metu išvyko iš Kauno į gimtuosius Zarasus. Zarasuose jis buvo ir prasidėjus karui.
Toliau jo likimą gaubia migla. Knygą apie Lietuvos prieškario karininkus ruošę tyrėjai manė, kad Moisiejus Bermanas kartu su kitais Zarasų apskrities žydais 1941 m. rugpjūčio 8 d. [rugpjūčio 26 d. – G. R.] buvo sušaudytas netoli Vencavų esančiame Krakynės miške, tačiau dokumentų, sušaudytųjų sąrašų ar kitokių įrodymų tam nebuvo.
Labai tikėtinas visai kitas jo likimo tęsinys. Apmąstymų tam davė Jad Vašem muziejaus archyve aptikta nuotrauka iš Kauno geto, kur rodomas geto ligoninės vedėjas Moisiejus Bermanas.
Tačiau pranešama, kad 1941 m. spalio 4 d. naciai užantspaudavo ligoninės duris ir sudegino ją – neva, saugantis nuo infekcijų. Apie tūkstantis žmonių tos operacijos metu buvo nužudyta.
O kaip su ligoninės vedėju Moisiejumi Bermanu? Spausdinama nuotrauka – iš laikmečio dar prieš ligoninės likvidavimą.
Autoriui jo tikslus likimas taip ir liko nežinomas.
1948 m. Miunchene, amerikiečių okupacinėje zonoje, buvo išleistas leidinys (From The last extermination, Journal for the history of the Jews people during the Nazi regime, No.10), pasakojantis apie Kauno geto ligoninės likimą. Jo autorius – dr. Moisiejus Bermanas. Galbūt, Lietuvos karo gydytojas pergyveno Holokaustą ir galėjo papasakoti apie ligoninės tragediją?
Tačiau jokie internetu pasiekiami Amerikos ar Izraelio archyvai nekalba apie gydytojo Moisiejaus Bermano gyvenimą po karo. Ir vis dėlto – koks jo likimas?
,,Pažadėtoji žemė – Lietuva“, sudarytojas Vilius Kavaliauskas, Vilnius, 2013, psl. 186.
,,Šiomis dienomis sunkiai susirgo plaučių uždegimu p. Smetonienė. Gydytojų konsiliumo nutarimu, p. Smetonienės sveikata yra pavojingam stovyje. Gydo dr. Jurgelionis, Bermanas, Atkočiūnas, Parčevskis ir iš užsienio: prof. Hastmanas (Karaliaučius) ir iš Estijos prof. Mazing, kuris atvažiavo motoriniu vagonu (drezina)“.
Informacinis dienraštis ,,ABC“, 1934 m. sausio 10 d., Nr. 6 (106).
,,Dar visai nesenai Karo Sanitarijos ir Karo Muziejaus viršininkas b. gen. gyd. Nagius kupinas kūrybinės energijos bėgiojo, sielojosi sudrumsto visuomenės gyvenimo reikalais ir…paslydo – paslydo ne dvasine, ne moraline prasme, bet grynai fizine. Jį, besirūpinantį geresniu, šviesesniu Tėvynės rytojumi, ištiko skaudi nelaimė, dėl kurios generolas šiandien guli gyvas įspraustas akmeniniam karste. Sausio 16 dieną jis, skubėdamas ledu apkaustyta gatve, paslydo ir smarkiai griūdamas nusilaužė kojos šlaunikaulį. Nulūžusio kaulo aštrūs, kaip iešmo, galai subadė, suraižė ligonies šlaunies raumenis, dėl ko skausmai ir kančios buvo neapsakomai aštrūs ir kankiną. Tačiau dabar ligonis sakosi esąs laimingiausias iš nelaimingųjų, nes Karo Ligoninėje, kur generolas paguldytas, jam padarė ligoninės konsultantas plk. gyd. Žemgulys labai vykusią, pagal paskutinį chirurginės medicinos žodį, operaciją ir įgipsavo ne tik ligonies koją, bet dalinai ir patį ligonį, kad kaulas ir žaizdos jokių judesių nebūtų erzinami ir greičiau sugytų.
Darant generolui Nagiui operaciją, be plk. gyd. Žemgulio, dalyvavo dar plk. ltn. gyd. Stasiūnas (narkozas), kpt. gyd. Kusa, ltn. gyd. Vaidakavičius, gyd. Rudaitis ir dr. Bermanas (prie pulso).
Dabar, 7-oms dienoms po operacijos praėjus, siūlės išimtos, žaizda užgijo per primam. temperatūra normali, komplikacijų nėra. Yra vilties, kad po tam tikro laiko generolas Nagius pasveiks.
Lietuvos karininkų laikraštis ,,Kardas“, 1940 m. vasario 1 d., Nr. 3 (327), psl. 79.
Pridedamas gydytojo Moisiejaus Berman giminaitės ,,Jad Vašem“ archyvuose esantis liudijimas apie jo žuvimą. Jame abejojama dėl jo gimimo metų, gimimo vietos ir nurodoma kita žūties vieta: Kauno getas arba mirties stovykla (liudijimo šaltinis http://db.yadvashem.org).
Parengė Gražina Ragauskaitė
