Europos žydų trėmimo, pogromų ir naikinimo datos bei vietos

(!) Informacija pateikiama netikslinant vietų ir datų pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje.

Žydų trėmimo ir naikinimo datos bei vietos. Antrasis mūsų eros tūkstantmetis

1) Žydų ištrėmimo vietos:

(!) Išvardinamos tik didesnės teritorijos. Trėmimus iš mažų miestų ir vietovių tiesiog neįmanoma suskaičiuoti.

1080, 1147, 1306, 1394 ir1591 m. – iš Prancūzijos. 1670 m. – iš Le Mano.

1188, 1198, 1290 ir 1510 m. – iš Anglijos.

1171 ir 1492 m. – iš Italijos. 1495 m. – iš Sicilijos. 1516 m. – iš Florencijos. 1555 m. – iš Venecijos. 1567 m. – Iš Romos.

1098 m. – iš Čekijos.

1113 m. – iš Kijevo Rusios.

1290 m. – ištremti visi žydai iš Anglijos.

1298, 1616, 1634, 1655 ir 1701 m. – iš Šveicarijos.

1360 m. – iš Vengrijos.

1391, 1492 ir 1629 m. – iš Ispanijos.

1407 m. – iš Lenkijos.

1497, 1516 ir 1555 m. – iš Portugalijos.

1496 ir 1541 m. – iš Austrijos. 1670 m. – Iš Vienos.

1495 m. – iš Lietuvos. Leista sugrįžti po 8 metų. 1937 m. sausio 31 d. laikraštyje ,,Apžvalga“ (Nr. 4 (76) rašyta: ,,Pavyzdžiui, apie žydų ištrėmimą iš Lietuvos 1495-ais metais buvo platinamas toks padavimas: Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis, kurio laikais žydai buvo ištremti, buvo vedęs Maskvos kunigaikščio dukterį Eleną. Iš pradžių ši buvo palanki žydams, bet vėliau, kai žydų akušerė su kažkokių burtų pagalbą padarė ją amžinai bevaikę po pirmo gimdymo, ji pradėjo neapkęsti žydus. Čia jai turėjo įtakos jos tėvas. Maskvos kunigaikštis Jonas III, kuris iš jos pareikalavo, kad griežtai nubaustų visus jos krašte gyvenančius žydus. Beršadskis įrodė, kad visas šis padavimas neturi jokio pagrindo. Jis nurodo, jog Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras vedė 1495-ais metais, vasario mėnesį, o po kelių mėnesių žydai jau buvo ištremti. Vadinasi, Lietuvos valdovė negalėjo supykti ant žydės akušerės per savo pirmąjį gimdymą. Bet šiokią tokią priežastį pykti ant žydų kunigaikštienė vis dėlto turėjo. Kaip tik anuo metu rusų tarpe paplito sekta, kuri laikėsi kai kurių žydų papročių. Suprantama, kad vyriausybė ir dvasininkai griežtai persekiojo šią pusžydžių sektą. Taigi, galimas dalykas, kad Lietuvos kunigaikštienė užsikrėtė šia neapykanta ir dėl to turėjo nukentėti nekalti Lietuvos žydai.“

Daugiau http://www.epaveldas.lt/vbspi/showImage.do?id=DOC_O_94081_1&biRecordId=

Vokietija: 1012 m. – iš Mainco. 1570 m. – iš Brandenburgo grafystės.

1580 m. – iš Novgorodo.

1728 m. – iš Lembergo (Lvovo).

1495, 1660 ir 1828 m. – iš Kijevo.

1891 m. – iš Maskvos; ištrėmė ir išsiuntė į tremties vietas.

2) Žydų pogromų ir naikinimo vietos (šaltiniuose nurodomos ne visos vietos):

1066 m. – žydai buvo žiauriai naikinami Ispanijoje.

1096 m. – prasidedant pirmajam kryžiaus žygiui visuose Reino krašto miestuose buvo nužudyta daugiau negu 12 tūkst. žydų.

1096 m. – kryžiuočiai išpjovė visus Prahoje gyvenusius žydus.

1146 m. – antrajame kryžiaus žygyje Vokietijos ir Prancūzijos žydų bendruomenėse įvykdytos masinės pjautynės.

1171 m. – sudeginami visi Blua miesto (Prancūzija) žydai.

1189 m. – prasidedant trečiajam kryžiaus žygiui buvo žiauriai naikinami daugelio Anglijos miestų žydai.

1209 m. – nužudyti visi Bezjė miesto (Prancūzija) žydai.

1221 m. – sunaikintas žydų kvartalas Erfurte (Vokietija), visi žydai nužudyti.

1247 m. – sunaikinti visi Valreas (Prancūzija) žydai.

1265 m. – sunaikinti visi Zincigo prie Reino žydai.

1270 m. – mirties bausmė įvykdyta visiems Vaisenburgo (Bavarija, Vokietija) žydams.

1278 m. – pakarti 300 žydų vadovų iš visos Anglijos.

1283 m. – žydų pjautynės Kroicnache, Maince ir Melrichštate (Vokietija).

1285 m. – Miuncheno sinagogoje sudeginti visi miesto žydai.

1287 m. – daugelyje Reino krašto miestų įvykdytos žydų pjautynės.

1288 m. – Bonoje (Vokietija) nužudyti 104 žydai.

1289 m. – Trua (Prancūzija) sudeginta 13 žydų.

1298 m. – visai sunaikintos 146 žydų bendruomenės Pietų Vokietijoje ir Austrijoje. Nužudyta daugiau negu 20 tūkst. žydų.

1321 m. – nužudyti 5 tūkst. žydų Pietų Prancūzijoje; sudeginti visi Šifono (Prancūzija) žydų bendruomenės nariai.

1328 m. – Navarre (Prancūzija) papjauti 5 tūkst. žydų.

1332 m. – sudeginti 400 žydų Uberlingene (Vokietija).

1337 m. – numarinti žydai Degendorfe (Bavarija, Vokietija).

1348 m. – kaip menami kilusio maro kaltininkai Europoje žiauriai nužudyta 1 mln. žydų. Visai sunaikintos Lindau (Vokietija), Corby (Anglija), Eslingeno (Vokietija), Roitlingeno (Vokietija), Augsburgo (Vokietija), Kolmaro (Prancūzija) ir Niurnbergo (Vokietija) žydų bendruomenės.

1349 m. – Štrasburge (Vokietija) viešai sudeginti 2 tūkst. žydų.

1389 m. – pogromas Prahoje (Čekija).

1391 m. – sunaikinta 5 tūkst. žydų šeimų Sevilijoje (Ispanija).

1391 m. – prasidedant žiauriems persekiojimams Ispanijoje sudeginta 20 tūkst. žydų.

1391 m. – Ence (Vokietija) sudeginta 200 žydų.

1404 m. – Zalcburge (Austrija) sudeginti visi žydai.

1421 m. – Vienoje (Austrija) sudeginta 212 žydų.

1483 m. – daugelyje Ispanijos vietovių katalikų inkvizicija viešai sudegino 30 tūkst. žydų.

1491 m. – pogromas Trnavoje (Slovakija).

1494 m. – tūkstančiai Europos žydžių sudegintos po išleistos ,,Raganų bulos“ (bula – raštas).

1501 m. – sudeginta dauguma Toledo (Ispanija) žydų.

1504 m. – Maskvoje (Rusija) įvykdyta mirties bausmė visiems garsiems žydams.

1506 m. – Lisabonoje (Portugalija)nužudyti 2 tūkst. žydų.

1510 m. – Berlyne (Vokietija) kankinti, o paskui sudeginti 38 žydai.

1614 m. – sunaikintas žydų kvartalas Frankfurte (Vokietija).

1648 m. – Bogdano Chmelnickio vadovaujami kazokai Rusijoje ir Ukrainoje nužudė 12 tūkst. žydų.

1648 m. – kazokai Lenkijoje žiauriai nužudė 400 tūkst. žydų.

1650 m. – kazokai Rusijoje išpjovė 200 tūkst. žydų.

1679 – 1692 m – tūkstančiai žydų sudeginti Maljorkos Palma (Ispanija).

1680 m. – Madride (Ispanija) viešai sudeginti 86 žydai.

1704 – 1769 m. – tūkstančiai žydų nužudyti Portugalijoje.

1710 m. – atsinaujina pogromai Rumunijoje.

1734 m. – kazokų haidamakai Lenkijoje nužudė 20 tūkst. žydų.

1818 m. – Viurcburge (Bavarija, Vokietija) nužudyti dauguma žydų; išlikę 400 ištremti.

1819 m. – visoje Vokietijoje vykę pogromai apėmė ir Daniją, Čekiją, Austriją bei Lenkiją.

1821 m. – prasideda pogromai Rusijoje, Odesoje (Ukraina), kuris persikelia į daugelį kitų Rusijos ir Ukrainos miestų. Odesoje pogromai vyko 1859 ir 1871 m. Iki Pirmojo pasaulinio karo žuvo daugiau negu 100 tūkst. žydų.

1821 m. – masiniai pogromai Graikijoje ir Rumunijoje.

1826 m. – paskutinės inkvizicijos bausmės Ispanijoje.

1858 m. – per vykusius pogromus Rusijoje nužudyti tūkstančiai žydų.

1862 m. – pogromas Akermane (dabar Dnestro Belgorodas).

1867 m. – prasideda žydų persekiojimai ir žudymai Rumunijoje.

1881–1883 m. – pogromai įgavo masinį pobūdį ir apėmė didelę teritoriją pietų ir pietryčių Ukrainoje:

1881 m. – iš balandžio15 į 16 d. pogromas Jelizavetgrade (dabar Kirovohradas).

1881 m. balandžio 26 d. – prasidėjo pogromas Kijeve; nužudyti 792 žydai.

1881 m. balandžio 27-29 d. – pogromas Konotope.

1881 m. balandžio mėn. pabaiga – gegužės mėn. pradžia – pogromai vyko 50 Kijevo gubernijos miestelių ir kaimų.

1881 m. gegužės 1 d. – pogromas Aleksandrovske.

1881 m. gegužės 3 d. – pogromas Romnai.

1881 m. gegužės 4-5 d. – pogromas Orechove.

1881 m. gegužės 3-5 d. – pogromas Odesoje.

1881 m. birželio 12 d. – pogromas Borispolyje.

1881 m. birželio 30 ir liepos 2 d. – pogromai Perejaslave.

1881 m. liepos 20-22 d. – pogromas Nežine.

1881 m. gruodžio 13 d. – prasidėjo pogromas Varšuvoje (Lenkija).

1882 m. – pogromų banga Vengrijoje.

1882 m. – pogromas Baltoje prie Odesos (Ukraina).

1883 m. – pogromai Rostove prie Dono (Rusija), Jakaterinoslavle ir Krivom Roge (Ukraina).

1884 m. birželio 7 d. – pogromas Nižnij Novgorode (Rusija).

1891 m. rugsėjo 29 d. – pogromas Starodube (Ukraina).

1892 m. – pogromas Lodzėje (Lenkija).

1897 m vasario 18-19 d. – pogromas Špoloje (Ukraina).

1897 m. balandžio 16-17 d. – pogromas Kantakuzenkoje (Ukraina).

1899 m. balandžio 19-21 d. – pogromas Nikolajeve (Ukraina).

1903 m. balandžio 6-7 d. – pogromas Kišiniove (Moldova).

1903 m. rugpjūčio 29 – rugsėjo 1 d. – pogromas Gomelyje (Baltarusija).

1905 m. – pogromai per ,,Juodąją šimtinę“ [«Чёрная сотня» – nacionalistinis judėjimas Rusijoje – G. R.] 700 Rusijos ir Ukrainos miestų [vyko ir Dusetose, Zarasų rajonas, Lietuva, daugiau: https://www.zarasu-zydai.lt/index.php/project/antizydiski-pogromai-lenku-ir-lietuviu-konfliktai-del-pamaldu-kalbos-dvieju-kolektyvinio-smurto-tipu-palyginimas/ – G. R.].

1918-1921 m. – ypatingai žiaurūs pogromai vyko Ukrainoje, atskirose Rusijos ir Baltarusijos gyvenamosiose vietovėse: pagal įvairius skaičiavimus žuvo nuo 70 tūkst. iki 180-200 tūkst. (kai kuriuose šaltiniuose minima 30 tūkst.) žydų; apie 300 tūkst. vaikų liko našlaičiais; daugiau nei 700 miestuose, miesteliuose ir kaimuose buvo išvogtas beveik visas žydų turtas arba sunaikintos žydų bendruomenės.

1917 m. – Kaluše (Galicija) rusų kareiviai prievartavo žydes ir lenkes, o paskui jas linčiuodavo.

1918 m. – pogromas Lvove (Ukraina).

1919 m. – pogromas Ukrainoje, Proskurove [arba Chmelnickis – G. R.]. Nužudyti 1,5 tūkst. žydų.

1919 m. – pogromas Vilniuje (Lietuva).

1919 – 1921 m. – Ukrainos nacionalinė armija įvykdė daugiau nei 100 pogromų, kurių metu nužudyti tūkstančiai žydų.

1927 m. – pogromai Transilvanijoje (istorinis regionas Rumunijoje).

1933 – 1945 m.- Europos šalyse nacistinio režimo metu sunaikinti 6 mln. žydų, iš jų 1,5 mln. vaikų iki 14 metų.

(!) Papildoma informacija – žydų pogromai už Europos ribų (šaltiniuose nurodomos ne visos vietos):

1790–1792, 1853, 1859, 1907, 1912, 1942, 1948 ir 1967 m. – pogromai Maroke.

1840 m. – pogromai Sirijoje.

1805 m. ir XIX a. antra pusė – pogromai Alžyre.

1919 m. – pogromai Argentinoje.

1945 ir 1952 m. – Egipte.

1941, 1945, 1948. ir 1967 m. – Libijoje.

1917, 1932. ir 1967 m. – Tunise.

Parengta pagal informaciją

http://www.liveinternet.ru/users/rinarozen/post360820554/, http://www.eleven.co.il/article/13251.

Nuotraukoje iš http://www.liveinternet.ru/users/rinarozen/post251981120/ ediktas* apie žydų ištrėmimą iš Ispanijos (ediktas – [lot. edictum — įsakymas, paskelbimas]:1. sen. Romos magistrato (pretoriaus, konsulo), provincijos gubernatoriaus normatyvinis aktas, skelbiamas pradedant eiti pareigas ir galiojantis per visą jo kadenciją kaip veiklos programa. 2. karaliaus, imperatoriaus normatyvinis aktas (zodžiai.lt).

Parengė ir iš rusų kalbos vertė Gražina Ragauskaitė.