Aš esu, Dievui dėkui, ,,litvakas“…
M. Volfovičius
(Laikraštis ,,Apžvalga“, 1939 m. vasario 16 d., Nr. 8 (173)
Mintys Vasario 16-osios proga
1.
Palaiminta ta tauta, kuri amžinai gyvena viename krašte. Ji gali gyventi sunkiausius laikus, gali būti pavergta, gali patekti po sunkiu ir svetimu jungu. Bet kada nors tokiai tautai turi patekėti saulė. Anksčiau ar vėliau tokia tauta turi pradėti gyventi laisvai ir nepriklausomai.
Stebėdami su džiaugsmu ir nuostaba nepaprastąjį, sėkmingąjį lietuvių tautos kelią per pastarąsias dvi dešimtis metų, aiškiau įsisąmoniname savąją nelaimę. Lietuvių tauta pergyveno nemaža sunkių laikų, nemaža turėjo pakelti vargo ir kančių, bet visas šias nelaimes ji pergyveno savo žemėje ir kaip tik tai sustiptino jos viltį ir suteikė jai drąsos tikėtis geresnių laikų.
Lietuvių spauda buvo tam tikrą laiką uždrausta, bet niekas nepajėgė išrauti lietuviško žodžio iš lietuvio lūpų.
Ilgai lauktoji valanda pagaliau išmušė. Ir tada tauta buvo savo žemėje.
2.
Lietuvos ir „litvako“ sąvokos visame pasaulyje, kur tik esama žydų (o kur jų nėra?), glaudžiai susijusios. Didesni kraštai drąsiai galėtų sau palinkėti tokio populiarumo, kurį yra įsigijusi palyginti nedidelė Lietuva. Daugybė žydų išeivių, kurie, jauni būdami, gyveno mažuose lietuviškuose miesteliuose, išvykdami į platųjį pasaulį pasiėmė su savimi nuoširdžiausius jausmus Lietuvai. Toks žmogus suvirpės išgirdęs, kad ir toli, jau kažin kelintame krašte, Lietuvos vardą. Saitai su pasilikusiais šeimos nariais, su senais tėvais, su broliais jaudina, kelia ilgesį.
Lietuvos žydas, kuris pasaulio taip vaizdžiai apibūdintas „litvako“ vardu, yra Lietuvos žemės vaikas. Kantrybė, ištvermė, solidumas, kuklumas ir atkaklumas – tai yra tie bruožai, kurie įgalina pažinti ,,litvaką“, kai jis jau yra išsibastęs po daugelį kraštų.
„Litvakas“ yra gerbiamas pasaulyje. Jo savumai daro jį mėgiamą ir laukiamą visuomenėje. Jau vien kilmė įgalina ,,litvakui“ dažnai įsigyti pasitikėjimo.
„Litvakas“ mėgiamas, juo pasitikima. Palestinoje, kurioje yra dabar visų kraštų žydų, „litvakai“ itin vertinami. Ir visai ne atsitiktinai žydų kultūra ir žydų Toros mokslas taip klesti Lietuvoje. Čia lyg palankesnė dirva Torai bei kultūrai. Juk ,,litvako“ bruožai yra idealūs mokslininko savitumai. Kas gali atkakliau ir ištverminglau siekti tiesos už ,,litvaką“? Ir kaip tik dėl tų savo ypatumų jis toks populiarus pasaulyje, kaip tik dėl jų žydų kultūra taip tarpsta Lietuvoje.
Pats populiarus būdamas, Lietuvos žydas taip pat išpopuliarino Ir savo kraštą. Tai nėra paradoksas: pasaulis žino Lietuvą, nes jis žino Lietuvos žydus. Lietuvos žydas nedaro gėdos savo kraštui. ,,Litvakas“ įgijo Lietuvai plačiame pasaulyje daug daugiau simpatijų, negu tai galėtų nepadaryti geriausia propaganda.
Ir tos simpatijos nebuvo bereikšmės atgaunant Lietuvos nepriklausomybę. Žydai, „litvakai“ ir ne ,,litvakai“, panaudojo visą savo įtaką, kad galėtų padėti savo simpatijų kraštui.
Gana dažnai mums tenka girdėti priekaištą dėl rusų kalbos vartojimo. Bet raskite plačiame pasaulyje Lietuvos žydus, kurie dar vaikai būdami paliko Lietuvą ir jūs išgirsite lietuvių kalbą. Tiesa, tai nebus bendrinė litertūrinė kalba, tai yra sena dzūkų ar žemaičių tarmės, kurių gramatika vietomis gerai šlubuoja. Bet jis kalba lietuviškai! Jo akyse pasirodo ašaros kai jis išgirsta seniai begirdėtus garsus, kurie skamba kaip jaunystės simfonija. Kur tik sutiksite Lietuvos žydą, jis tuoj mėgina kalbėti lietuviškai. Ši kalba primena jam gimtąjį miestelį, tiltelį per upokšnį pamiškėje, per kurį jis eidavo su draugais šeštadieniais. Jis, galbūt, nesuprastų dabartinio inteligento kalbos, bet jis vis dėlto kupinas meilės kraštui ir jo žmonėms.
3.
Telšiai ar Vilijampolė tikrai nemažiau išgarsino Lietuvą pasaulyje, nei didieji Lietuvos miestai.
Pasaulis žino:
Lietuva yra garbingos, rurtingos žydų kultūros kraštas.
,,Litvakas“ yra toks kilnus ir simpatingas, toks ištaurintas kančiose.
Aš dėkoju Dievui, kad esu ,,litvakas“…
Nuotraukoje: atminimo ženklai Biržų žydams Litvakų atminimo sode. Nuotraukos autorius Eugenijus Bunka. Šaltinis: www.selonija.lt.
Parengė Gražina Ragauskaitė