Esteros pasninkas
Judaizme Esteros pasninko laikomasi Purimo išvakarėse – Adaro mėnesio 13-ąją. Jeigu Adaro mėnesio 13-oji iškrinta Šeštadienį, tai pasninkas perkeliamas į ketvirtadienį, Adaro mėnesio 11-ąją.
Žydų tradicijoje yra dvi šventės, prieš kurias būtinas vienadienis pasninkas – Pesachas ir Purimas. Tačiau jeigu Pesacho išvakarėse pasninkauja nedidelė žydų dalis, tai Esteros pasninkas Purimo išvakarėse yra privalomas visiems.
Pirmosios nuorodos į pasninkavimą Purimo išvakarėse žydų klasikinėje literatūroje rastos traktate ,,Sofrimas“ (viename iš taip vadinamų Talmudo ,,mažųjų traktatų“). Pasak nežinomo jo autoriaus, Purimo išvakarėse Izraelio Šalies išminčiai laikėsi trijų dienų pasninko – jis buvo skiriama tris dienas iš eilės besimeldusiai Esterai atminti. Ji tai darė prieš išvykdama pas karalių Achašverošą. Tiesa, skirtingai nei karalienė, jie iš eilės pasninkavo ne tris paras, o tris dienas, tai yra tik šviesiuoju paros metu, nes karštyje praleisti 72 valandas be maisto ir vandens buvo pavojinga ne tik sveikatai, bet ir gyvybei.
Gaonų periode trijų dienų pasninkas pakeistas vienadieniu. Tačiau iki to laiko pasninkavo jau ne tik išminčiai, bet visi žydai.
Esteros pasninko įstatymai nesiskiria nuo kitų žydų visuotinių pasninkų įstatymų: skaitomi ypatingi „slichot“, iš Toros skaitoma Mošės malda. Paprastai „Minchos“ metu yra atliekama priedermė, primenanti apie Šventyklos laikų „pusę šekelio“: į specialiai tam skirtą lėkštelę yra įdedamos trys monetos. Būtent tris todėl, kad prisiminti, jog visi judėjai Esteros prašymu atgailaudami už savo nuodėmes pasninkavo tris dienas. Esteros pasninkas yra skirtas prisiminti ir kai kuriuos įvykius.
Šaltiniai: lechaim.ru, tora.lt.
Iliustracijoje: karalienė Estera, M. Taihertas, 1939 m.
Parengė ir iš rusų kalbos vertė Gražina Ragauskaitė.