Dachau koncentracijos stovykla

1945 m. balandžio 29-ąją JAV kariai išlaisvino Dachau koncentracijos stovyklos kalinius. Tą dieną buvo tik nedidelė jų dalis, iš kurios 30 procentų sudarė žydų tautybės žmonės.

1933 m. kovą nacistų įsteigta Dachau koncentracijos stovykla buvo pietų Vokietijoje 16 km į šiaurės vakarus nuo Miuncheno. Iš pradžių joje kalinti vokiečiai komunistai, socialdemokratai, profsąjungų aktyvistai, Jehovos liudytojai, čigonai, homoseksualai ir kriminaliniai nusikaltėliai-recidyvistai. Įkalintų Dachau žydų skaičius išaugo po Krištolinės nakties (1938 m. lapkričio 10-11 d.), kai čia buvo atvežta daugiau nei 10 tūkst. žydų vyrų.

1933-1945 m. Dachau įkalintų žmonių skaičius buvo daugiau nei 188 tūkst. (kai kuriais duomenimis daugiau nei 200 tūkst.). Žuvusių kalinių skaičius pagrindinėje ir pagalbinėse stovyklose nuo 1940 m. sausio iki 1945 m. gegužės buvo ne mažesnis nei 28 tūkst. žmonių (kai kuriais duomenimis apie 30 tūkst. žmonių). Prie šio skaičiaus reikėtų pridėti ir žuvusius 1933-1939 m. pabaigoje. Ko gero, tikslus Dachau žuvusių aukų skaičius niekada nebus sužinotas.

Iš pradžių stovykla buvo skirta nacizmo oponentų ,,sudrausminimui“ bei įtakai vokiečiams, siekiant jų paklusnumo ir nacių režimo palaikymo. Dachau komendantas Teodoras Eikė vadovavo stovyklai pagal griežtą taisyklių ir ribojimų sistemą. Jo pavaldume buvo žmonės iš žinomų savo žiaurumu esesininkų būrių ,,Mirusi galva“. Vėliau Teodoras Eikė tapo visų koncentracijos stovyklų generaliniu inspektoriumi ir jose įvedė savo inicijuotą tvarką.. Dachau stovykla buvo ir esesininkų-koncentracijos stovyklų apsaugininkų paruošimo centras, o darbo organizavimo principai bei jos dienos darbotvarkė buvo pavyzdys visoms nacistų koncentracijos stovykloms.

Be pagrindinės stovyklos buvo daugiau negu 30 stambių pagalbinių stovyklų, kuriuose daugiau negu 30 tūkst. kalinių gamino karines priemones vokiečių armijai. Tūkstančiai kalinių mirdavo nuo išsekimo. Dachau stovyklos kaliniai dirbo ir priverstinius darbus statybose ir nedidelėse amatininkų įmonėse.

Dachau juosė elektrinė tvora ir gylus griovys su vandeniu. Atvykę į stovyklą kaliniai tapdavo beteisiais: iš jų atimdavo visus asmeninius daiktus, paskui nuskusdavo plikai ir aprengdavo dryžuota uniforma. Kiekvienas gaudavo identifikacijos numerį ir spalvotą trikampį, kuris reiškė kalinio kategoriją (žydas, čigonas ir t.t.).

Šioje stovykloje vokiečių gydytojai su kaliniais atlikdavo medicininius bandymus, tame tarpe eksperimentus imituojant žmonių buvimą dideliame aukštyje tam naudojant dekompresinę kamerą, užkėsdavo maliarija ir tuberkulioze, atšaldydavo organizmą, o taip pat išbandydavo naujus vaistus. Po šių eksperimentų šimtai žmonių mirė arba tapo invalidais.

Karlas Rioderis pasakojo: ,,Kad paveikti kalinių psichiką, šioje stovykloje buvo ypatingai aktyviai naudojamas radijas. Stovyklos komendantas naktimis ir pietų pertraukų metu per garsiakalbius maksimaliu garsu transliuodavo nacistų laidas. Kaliniai buvo priversti klausyti Hitlerio kalbas, pareiškimus apie vokiečių kariuomenės ,,neišvengiamą pergalę“, pilnas pasityčiojimo iš politinių, religinių ir nacionalinių vertybių dainas. Dažnai radijas skambėdavo mušant kalinius ir sklindanti iš garsiakalbių muzika maišydavosi su kankinamų aimanomis bei klyksmais“.

Dachau kalėjęs ir išgyvenęs Sergejus Zelinskis pasakojo: ,,Iš pradžių nurengia ir veda į kirpyklą, o paskui kreolinu tepa pažastis ir tarp kojų, o kartais tiesiog ,,mirko“ vonioje su kreolino tirpalu. Jeigu yra žaizdos ypatingai skauda. Po to pildo korteles – profesija, partiškumas, tautybė, religija. Paskui – dušinė: minią įvaro ir uždaro duris. Viršuje padaryti langeliai, kad pro juos stebėti ,,koncertą“. Iš pradžių šiltas vanduo, visi su malonumu prausiasi. Ir staiga – deginantis verdantis vanduo. Kranai buvo palėpėje, o ten sėdi SS ir žiūri kaip žmonės ,,verda“, silpnus mindo. Po to visus visiškai nuogus išvaro į aikštę sportuoti. Aplinkui SS ir kaliniai, iš administracijos visi su lazdomis. Komanda ,,gulk“ – ir muša kur papuola, paskui ,,kelkis“ – ir taip 15 minučių; antra užduotis – šuoliai ,,varlyte“: pritūpti, rankos prie žemės ir pagal komandą šokinėti; kiti pratimai – šliaužimas ,,gyvate“, ritinėjimasis nuo šono ant šono, kūliai per galvą. Paskutinis dvyliktasis – pats sunkiausias: pritūpti ant vienos kojos ir ištiesti į priekį rankas, o kiekvienoje iš jų – po plytą – nuleisi koją arba ranką griežtai draudžiama ir už tai užmuš, sutryps.“

Paskutiniai mėnesiai prieš Dachau išlaisvinimą kaliniams buvo dar baisesni, negu prieš tai. Į stovyklą buvo evakuoti tūkstančiai žmonių iš kitų vietų. Barakai, kurie buvo pritaikyti 200 žmonių, dabar turėjo talpinti daugiau nei 1600. Siautėjanti stovykloje šiltinės epidemija kasdien nusinešdavo 100-200 gyvybių.

Dachau buvo įkurtas pogrindinis komitetas – jo nariai stengėsi padėti kaliniams išgyventi ir pasipriešinti esesininkų planui sunaikinti stovyklą.

1945 m. į Dachau buvo atvežtos didelės kalinių grupės iš evakuojamų stovyklų. Tai ir tapo šiltinės epidemijos priežastimi. Stovyklos išlaisvinimo dieną jos prieigose buvo rasta daugiau negu 30 traukinių vagonų su mirusių kalinių kūnais.

1945 m. balandžio 26 d. esesininkai išvedė kalinius pietų kryptimi. Atsiliekančius sušaudydavo vietoje, daugelis mirė iš bado, nuo šalčio ir išsekimo. Likusius gyvus šio maršo dalyvius gegužės pradžioje pasitiko amerikiečių kariai – po to kai SS dalinių apsaugininkai pabėgo.

Dalyvavęs Dachau išlaisvinime amerikietis anesteziologas Deividas Uizlis savo artimiesiems rašė: ,,Mes įsiveržėme per Dachau vartus tiesiog po minutės kai išlaisvino stovyklą ir matėme kaip 40 tūkstančių žmonių-griuvėsių griovė, draskė, rėkė, raudojo tarsi krintantys žvėrys, į kuriuos juos pavertė nacistai iš SS. Šias pirmąsias minutes aš pastebėjau kaip [amerikiečių kareiviai] prie sienos tardė į nelaisvę paimtą esesininką, kurį paskui, kaip sakoma, šaltakraujiškai nušovė…Bet Emili! Dievas atleis, tačiau aš nepastebėjau nei debesėlio pasipiktinimo, todėl kad visi jie gavo ko verti po visko, ką aš mačiau, ką šitie žvėrys iš SS padarė. Pagalvok tik, ir tai tik ,,stovykla-motinėlė“, kuri turėjo būti prototipu mažesnėms stovykloms. Dachau – SS žvėriškumo lopšinė, ,,laboratorija“ ir mylima Himlerio vieta“.

Šaltiniai: ushmm.org, holocaustmusic.ort.org, yadvashem.org.

Nuotrauka iš vasi.net.

Parengė ir iš rusų kalbos išvertė Gražina Ragauskaitė.