Moisiejus-Mauša Botvinikas

Moisejus Botvinikas apie 1924 m.Fotografas Moisiejus-Mauša Botvinikas gimė 1901 m. liepos 4 d. Kaune. Tėvas Josifas-Joselis Botvinikas gimė Baltarusijoje, Minsko srityje, motina Nehama – Kaune.

1919–1920 m. kariavo Lietuvos kariuomenėje prieš Raudonąją armiją, kovėsi už Lietuvos nepriklausomybę. M.-M. Botvinikas buvo savo Tėvynės patriotas, Zarasų lietuvių sąjungos „Šaulys“ narys, žydų organizacijos „Žydai už Lietuvos nepriklausomybę“ pirmininkas. Už šią veiklą su visa šeima 1941 m. birželio 4 d. sovietų buvo represuotas į Sibirą, o jų gyvenamasis namas, fotoateljė ir parduotuvė buvo nacionalizuoti.

M.-M. Botvinikas mokėsi staliaus, vandens tiekėjo, o vėliau fotografo amatų. Pagal Lietuvos centrinio valstybės archyvo pasų išdavimo įrašus Zarasuose apsigyveno 1922 m. (Zarasuose pateiktas prašymas pasui išduoti datuotas 1922 m. rugsėjo 23 d.). Pagal vienus šaltinius Kaune susipažino su pirmąją savo žmona ir gyventi į Zarasus atvažiavo jau susituokęs.

Pagal Lietuvos valstybės istorijos archyvo įrašą – 1924 m. liepos 16 d. Zarasuose vedė zarasiškę Zeldą-Lėją Ikhilčikaitę. Šeima apsigyveno žmonos tėvų namuose. M.-M. Botvinikas įkūrė fotoateljė, elektros prekių parduotuvę, kurioje apie 1928 m. prekiavo pirmaisiais radijo imtuvais.

Iki karo M.-M. Botvinikas aktyviai dalyvavo visuomeniniame Zarasų miesto gyvenime. 1930 m. buvo apdovanotas „Lietuvos kariuomenės įkūrimo 10-mečio“ medaliu.

M.-M. Botvinikas 8 metus praleido Rešotų lageryje, po to dar 8 metus gyveno Dzeržinskio rajone, Krasnojarsko krašte. Žmona ir dvi dukros buvo ištremtos į Tomsko srities Bangaro rajono Porotnikovo gyvenvietę.

Sibiro kalėjime M.-M. Botvinikas susipažino su savo antrąja žmona. Dėl skyrybų ir naujų vedybų savo tautiečių buvo visą likusį gyvenimą smerkiamas.

Apie 1955 m. M.-M. Botvinikas grįžo į Lietuvą, Zarasus, čia vėl dirbo fotografu. 1972 m. Botvinikų šeima emigravo į Izraelį, kur 1984 m. M.-M. Botvinikas mirė.

Rašydamos darbą ,,Žydai Zarasų krašte. M. Botvinikas“ (vadovė istorijos vyr. mokytoja Nijolė Karpovič), Zarasų ,,Santarvės“ vidurinės mokyklos moksleivės, dvyliktokės Marina Desiatnikova ir Tatjana Onsovič papildė fotografo Moisiejaus Botviniko biografiją:


,, <..>.

Botvinikas buvo judrus, labai darbštus žmogus, nebijojo jokio darbo, buvo linksmo būdo, mėgo draugiją. Kiti taip pat nevengė jo draugijos. Jis fotografavo ne tik žmones, bet ir dokumentus, pavyzdžiui policijai darydavo dokumentų kopijas. Kartais policija atvesdavo fotografuoti nusikaltėlius. <…>.

<…> Atvažiavęs į Zarasus apsigyveno netoli žydų kapinių Kauno gatvėje (dabar senos žydų kapinės vadinamos Naujosiomis), o pastate netoli dabartinės prokuratūros (Sėlių aikštė) – fotoateljė. Vėliau pasistatė namą Pirties g. 4 (po karo pervadinta Giedrio, dabar Bajorų) – čia įrengė naują fotoateljė, o buvusiose patalpose atidarė elektros prekių parduotuvę ir joje pradėjo prekiauti pirmaisiais radijo imtuvais (apie 1928 m.).


<…>.


Tremtis išardė M. Botviniko santuoką, o vokiečių okupacijos metu pražudė visus jo gimines, išskyrus brolį, kuris iki 1980-ųjų gyveno Vilniuje, o vėliau emigravo į Izraelį ir seserį, kuri dar 1934 m. išvyko ,,ieškoti laimės“ į Ameriką (ji labai norėjo, kad M. Botviniko antroje santuokoje gimusi duktė Sonia  atvyktų Ameriką, nes neturėjo vaikų).


<…>.


1947 m. dukra Nechama (Dena) neapsikentusi sunkaus gyvenimo pabėgo pas tetą į Rostovą prie Dono neturėdama jokių asmenį liudijančių dokumentų. Geri žmonės padarė jai asmens tapatybę liudijančius dokumentus, bet baimindamiesi, kad jos vėl neištremtų – pakeitė duomenis: iš Nachemos (Denos) Botvinikaitės, gimusios 1925 m. gegužės 9 d. Zarasų mieste, ji tapo Nadežda Šmidt, gimusia 1929 m. kovo 29 d. Zarasų mieste. Vėliau ištekėjo ir gyvena Rostove prie Dono Nadeždos Firman pavarde.

Dukra Bela Botvinikaitė apie 1947 m. pabėgo iš tremties, atvyko į Zarasus ir trumpą laiką gyveno pas F. Tregerį. Po dviejų savaičių ja pradėjus domėtis milicijai, išvyko į Rusiją, ištekėjo, pakeitė pavardę (tapo Kalačiova) ir gyveno Velikije Luki, Rusijoje.

Dukra Sonia mokyklą baigė Izraelyje ir kurį laiką tarnavo, po to išvažiavo studijuoti į Romą ir ten netrukus ištekėjo už vokiečio.


<…>.


Botvinikas labai išgyveno išsiskyrimą su Lietuvą. Breste, pasienyje, jis labai verkė ir tuo nustebino pasieniečius.”


Šis Zarasuose gyvenęs fotografas daugelyje nuotraukų įamžino miestą, jo apylinkes ir gyventojus, todėl jo fotografijos turi didelę istorinę vertę.


Ruošiant medžiagą naudota: Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus ,,Personalijų žodynas“, Zarasų ,,Santarvės“ vidurinės mokyklos moksleivių M. Desiatnikovos ir T. Onsovič parengtas darbas ,,Žydai Zarasų krašte. M. Botvinikas“ (vadovė istorijos vyr. mokytoja N. Karpovič) ir Lietuvos valstybės istorijos archyvo dokumentai.


Nuotrauka iš Zarasų krašto muziejaus archyvų.


Parengė Gražina Ragauskaitė.