Dėl Salako miestelio žydų senųjų kapinių

Gražina Ragauskaitė, 2018 m. rugsėjo 1 d.


2018-ųjų vasarą lankiausi kai kuriuose buvusiuose iki 1941 m. rugpjūčio 26 d. Zarasų rajone štetluose. Užsukau ir į valstybės saugomas Salako miestelio žydų senąsias kapines.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą daugelyje Lietuvos vietovių buvo bent vienos žydų kapinės ir tai bylojo apie jose šimtmečiais skaičiuojamą žydų bendruomenių gyvavimą. Tačiau 1941-1945 m. įvykiai įtakojo dalies kapinių praradimą ir vėlesnį sunykimą, nes beveik visi jas prižiūrėję štetlų gyventojai buvo nužudyti Holokausto metu. Todėl atstatant kapines ne retoje gyvenamojoje teritorijoje išlikusį vos ne vienintelį šios tautos kultūros paveldo objektą, stengiamasi aptverti. Apie tai rašyta ir ,,Žydų senųjų kapinių bei žudynių vietų ir kapų tvarkymo rekomendacijų“ antros dalies 4 punkte: ,,Žydų senųjų kapinių sklypas turi būti aptvertas tvora arba jų ribos paženklintos riboženkliais. Prie įėjimo į kapines turi būti įrengtas informacinis stendas arba informacinė lenta.“ Tačiau tvoros Salako miestelio žydų senosiose kapinėse jau ir likučių nesimato – jos čia, ko gero, senokai nėra. Ar radau riboženklius? Tądien gerokai augalotoje žolėje ir vešliai suaugusiame papartyne man tai pasirodė neįmanoma misija…Tik užrašas ant paminklo ir iš žolynų kyšantys akmenys su užrašais tyliai bylojo čia esant amžino poilsio vietai.

Smalsumo vedama ieškojau atsakymo į klausimą ar žydų kapinių įrengimo tradicijoje kalbama apie jų aptvėrimo tvora būtinybę. Tiesioginio atsakymo neradau, tačiau daugumoje teritorijų (tame tarpe ir Lietuvoje) vyravo tradicija aptverti žydų laidojimo vietas.

Žiūrėdama į pamiškėje prie pat žvyrkelio kadais veikusias kapines, prisiminiau neseną įvykį Antalieptėje, apie kurį pasakojo 2018 m. birželio 5 d. laikraštis ,,Zarasų kraštas“ (Nr.42 (9816)). Straipsnyje ,,Kadaise gyveno Antalieptėje žydai…“ (autorė Eugenija Barskevičienė) buvo pasidžiaugta, kad ,,Visą savaitę Antalieptėje įsikūrę gyveno ir žydų kapines tvarkė dvidešimt studentų, atvykusių iš JAV Ohajo valstijos Sinsinačio mieste esančio jėzuitų Xavier universiteto.“ Tvarkymo darbų rezultatas – kapinių aptvėrimas nauja juodai dažyta metaline tvorele ir virš įėjimo į jas virš vartų iškelta šešiakampė žvaigždė. Tai prisiminus pasidarė smalsu ar rajono valdžios institucijose buvo svarstytas klausimas ir priimti sprendimai buvusia tvora Antalieptėje atriboti/apjuosti Salako miestelio žydų senąsias kapines? Ko gero, geresnio panaudojimo nuimtai nuo senų žydų kapinių tvorai nesurasi. Tikiu, kad Zarasų rajone bus pasielgta atsakingai bei išmintingai ir jame neatsitiks kaip yra buvę – jeigu vieni senų žydų kapinių paminklinius akmenis kažkada dėjo į pamatus, laiptus ir jais klojo kelius, mes gal nepulsime bet kur nuo sakralinės vietos nuimtą tvorą statyti? Netikiu, kad tokie sprendimai Lietuvoje vis dar galimi, nors dar neteko skaityti/girdėti apie tolimesnį buvusios tvoros Antalieptės žydų senosiose kapinėse panaudojimą…

Ir dar ta pačią tema. 2018 m. rugpjūčio 31 d. vykusiame rajono Savivaldybės tarybos posėdyje buvo pritarta rajono Savivaldybės projektui „Zarasų rajono savivaldybės Zarasų krašto muziejaus plėtra ir modernizavimas įkuriant Šarūno ir Nomedos Saukų galeriją bei plėtojant Žydų kultūros kelią“. Geri norai ir linkiu tam, kad turėtame ką plėtoti laiku pasirūpinti tais ant rankų pirštų suskaičiuojamais Zarasų krašto žydus dabar menančiais kultūros paveldo objektais: Antalieptės ir Salako miestelių, Zarasų miesto, Dusetų senosiomis kapinėmis ir žydų žudynių vieta bei jų kapais Krakynės miške (Degučių seniūnija) ir visada, ypatingai aktyviu turizmo sezono metu, paruošti šias vietas lankymui bei kad į jas, kaip dalelę Zarasų krašto istorijos, būtų įrengti kelio ženklai-nuorodos kokia yra Antalieptėje. Linkiu, kad apie tai daugiau nereikėtų viešai priminti…Juk tai nėra sudėtingi darbai ir tam nereikia ruošti nei ES, nei Lietuvos lėšomis remiamų projektų. Salako Nepriklausomybės paminklas – objektas, menantis čia gimusį ir augusį žinomą Austrijoje bei Izraelyje profesionalų skulptorių Mordechjų (Maksą) Farbmaną – tad maža jį pristatanti lentelė paminklo papėdėje su QR kodu išplėstų žinias apie garsius mūsų kraštiečius. Manau, šios nuostatos turi būti taikomos ne tik žydų, bet visam rajone išlikusiam kultūros paveldui išsaugoti bei pristatyti.


Nuotraukoje: senoji Antalieptės miestelio žydų senąsias kapines juosusi tvora.