Dailininkas Pinkas Kremenis

Pasaulinio lygio tapytojas Pinkas Kremenis gimė 1890 m. liepos 28 d. Želudoke (Baltarusija) daugiavaikėje žydų šeimoje.

Tapė figūrines kompozicijas, peizažus, miestų vaizdus, interjerus. Kūryba priskiriama École de Paris ekspresionizmui.

,,Kuklus ir kolosalus Kremenis“, – taip žinomą dailininką charakterizavo jo amžininkai.

O Vladimiras Sčastnij savo knygą baigė šiomis mintimis: ,,Dar 1916 m. pastebėtas Paryžiuje Pinkas Kremenis nuo sėkmės nepametė galvos, vertino tylą ir vienatvę savo kūrybinėse dirbtuvėse. Pasak jo amžininkų, siužetas dailininkui mažai ką reiškė ir tarnavo tik susidūrimo su realybe aplinkybe. Jis nemėgo kalbėti nei apie tapybą, nei apie savo darbus. ,,Žiūrėkite patys!“ – nutoldamas nuo šių temų atsakydavo jis. Kremenis visada laikėsi atokiau nuo madingų krypčių, niekada nepuldavo į naujas meno bangas – paremta išlaikyta ramybe, jo kūryba nuo naujovių laikėsi per atstumą. Kritikų manymu Kremenio paveikslai spinduliuoja savąją, tik šiam dailininkui charakteringą šviesą.“


1909–1912 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje, kurią 1866 m. įsteigė Sankt Peterburgo Imperatoriškos dailės Akademijos auklėtinis Ivanas Trutnevas ir kuri veikė iki 1915-ųjų metų. Baltarusijos-Lietuvos žemėse tai buvo žinoma dailės mokslų įstaiga. Besimokydamas joje Pinkas Kremenis susipažino su Chaimu Sutinu bei Michailu Kikoinu ir ši jų pažintis tapo ilgalaike draugyste.

Svajojęs savo mokslus tęsti Paryžiuje, Pinkas Kremenis nelegaliai kirto sieną ir per Vokietiją pateko į Prancūziją. Atvykęs į Paryžių apsigyveno ,,Avilyje“ (,,La Ruche“) – garsiajame pradedantiems dailininkams mecenato ir skulptorius-mėgėjo Alfredo Buše 1902 m. įkurtame name-komunoje.

1914 m. Nepriklausomų salone Paryžiuje eksponavo tris skulptūrinius darbus, tačiau jau sekančiais metais beveik vien tik tapė: peizažus, portretus, natiurmortus ir dinamiškoje manieroje ,,nju“, kuri stilistiškai buvo artima ekspresionizmui.

Apsigyvenęs Paryžiuje, Pinkas Kremenis apie metus lankė užsiėmimus Nacionalinės aukštosios vaizduojamųjų menų mokyklos dailininko-akademisto, istorinių ir religinių kompozicijų meistro, portretisto Fernando Kormono studijoje. Tačiau didesnę įtaką menininko formavimuisi turėjo kūrybinė aplinka, kurioje Pinkas Kremenis bendravo su Chaimu Sutinu, Amedėju Modiljaniu, Marku Šagalu, Osipu Cadkinu, Andrė Derenu, Fernandu Ležė bei kitais dailininkais-avangardistais.

Pirmojo pasaulinio karo metu Pinkas Kremenis gyveno Paryžiuje.

Nuo 1916 m. susidomėta dailininko darbais ir pradėta juos pirkti.

1919 m. Paryžiuje, Žako Povolocko (,,J. Povoltzky“) galerijoje buvo surengta pirmoji personalinė Pinko Kremenio tapybos darbų paroda, kurioje eksponuoti Viduržemio jūros peizažai ir 1918 m. Prancūzijos pietuose, Serė miestelyje  sukurta ,,nju“ serija.

Ir vėliau dailininkas dažnai lankydavosi bei ilgai užsibūdavo Serė miestelyje, kurio vaizdai įamžinti daugelyje jo skirtingų laikotarpių darbų.

Savo spalvingus kūrinius Pinkas Kremenis reguliariai eksponavo parodose. Nuo 1921 m. – Rudens, nuo 1924 m. – Tjuilri salonuose. Dalyvavo ir grupinėse parodose galerijose ,,Devambez“ (1920) ir ,,Café du Parnase“ (1921); Londono galerijoje ,,Whitechapel“ (1921); rusų dailininkų parodose Paryžiaus galerijose ,,La Licorne“ (1923); parodoje ,,Šiuolaikinis Prancūzijos menas“ Maskvoje (1928); ,,d’Alignan“ (1931), ,,L’Époque“ (1931, 1932), ,,La Renaissance“ (1932), ,,Zak“ (1936); personalinėse parodose Paryžius galerijose ,,Druet“ (1932), ,,Gerbo“ (1936); dailininko kūrybinėse dirbtuvėse (1933)  ir kitur.

Antrojo pasaulinio karo metu (1940-1944) dailininkas slapstėsi nuo nacistų mažame kaimelyje valstiečio šeimoje. Viena iš Tulūzos galerijų jam parūpindavo dažų, kad šis galėtų tapyti. 1944 m. pabaigoje Pinkas Kremenis sugrįžo į Paryžių ir jau nuo 1945-ųjų aktyviai dalyvavo parodose.

1949-1956 m. gyveno Izraelyje.

Pinko Kremenio kūryba pristatoma muziejuose ir asmeninėse kolekcijose Prancūzijoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje, Izraelyje, Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose šalyse.

Mirė 1981 m. balandžio 5 d. Palaidotas XIX a. pradžioje įkurtose Paryžiaus Monparnaso kapinėse.


Šaltiniai: ldfondas.lt, artbelarus.by, grodnonews.by.


Nuotrauka: iš grodnonews.by.


Parengė ir iš rusų kalbos vertė Gražina Ragauskaitė.