Su gimtadieniu, Tel Avive!

Balandžio 11-oji – Tel Avivo-Jaffos gimimo diena. Tądien smėlio dykvietėje vyko sklypų loterija…

Tel Avivas – Manhetenas, Berdičevas ir Ibiza viename. Norint, šiame mieste galima rasti gabalėlį Paryžiaus ir fragmentą Kasablankos. 

Sako, kad Tel Avivas ten, kur prasideda Izraelis…   

Leidyklos ,,Merkur“ vadovė Rina Žak apie tai, kaip atsirado Tel Avivas – vienas iš įspūdingiausių pasaulio miestų:

,,1906 m. į Jaffą atvažiavęs Arje Vais buvo varomoji miesto projekto jėga. Kad užsitikrintų palaikymą, šis juvelyrikos bizniu užsiimantis dalykinis žmogus mokėjo užmegzti naudingus ryšius ir rasti reikalingus žmones. Tarp jų buvo ir Meiras Dizengofas, tapęs pirmuoju Tel Avivo – Jaffos meru.

Jeigu įvertinti tai, kad pirmasis mūsų laikų žydų miesto statybos projektas atsirado osmanų valdymo pabaigoje ir kada korupcija bei kyšiai turkų biurokratijos sistemoje praktiškai pavadavo visus buvusius šalyje valdžios administracinius institutus – tai buvo iššūkis. Svajoję apie nuostabų miestą žmonės iš turkų administracijos gavo tik apleistą sklypą smėlio kopose – jose Keremas Džebali metų metais augino vynuogių kekių neturėjusias vyteles.

Po to, kai buvo įveiktos biurokratinės osmanų valdininkų sudaromos kliūtys, 1909 m. balandžio 11 d. ,,Ahuzat-Bait“ nariai susirinko naujam miestui skirtame plote. Šešiasdešimt atstovų suorganizavo loteriją: dviejose skrybėlėse buvo sudėti bilietai – vienoje su loterijos dalyvių pavardėmis, kitoje – su lošiamų žemės sklypų numeriais. Bilietus iš skrybėlių traukė mažas berniukas (yra versija, kad vietoj bilietų buvo naudotos kriauklelės). Meiro Dizengofo šeima kaip tik ir gavo tą sklypą, kuriame vyko loterija. Pakviestas fotografas įamžino šį istorinį momentą, tačiau garsus įvykis praėjo nepastebėtas ir neaprašytas spaudoje.

Tačiau ar tikrai vyko loterija, ar ji tik mitas?

Kad padėti solidų Tel Avivo atsiradimo istorinį pamatą, buvo sukurta ši patraukli legenda. Tačiau ji atsirado tam tikrame istoriniame kontekste: šioje legendoje įkūnyta drąsiai pradėjusių įgyvendinti savo svajonę grupės žmonių – svajotojų galinga dvasinė energetika.“

Nepaprastas ir iškalbus Tel Avivo istorijos faktas yra šis: jau 1909 m. vasarą buvo padėtas pirmasis Gerclijos gimnazijos, tapusios besikuriančio miesto centru, akmuo. Kažkada miestai statyti aplink pilis, vienuolynus. Pirmasis žydų miestas Tel Avivas augo aplink švietimo įstaigos pastatą.

1910 m. rajoną ,,Ahuzat-Bait“ buvo pasiūlyta pervadinti į Tel Avivą (išvertus iš hebrajų kalbos pavadinimas reiškia ,,Pavasario Kalva“ arba ,,Atgimimo Kalva“). Pavasaris – gyvenimo atsinaujinimo ir atgimimo laikotarpis, todėl už pasiūlymą būsimą miestą pavadinti Tel Avivu balsavo dauguma iš 800 ,,Ahuzat-Bait“ gyventojų. Dabartinį savo vardą Tel Avivas gavo 1910 m. gegužės 21 d.

Statyto Tel Avivo gatvėms suteikdavo žydų rašytojų, mąstytojų ir visuomenės veikėjų vardus: Teodoro Herclio, Ben–Jehudos (tikroji pavardė Perelmanas), Ahad Ha-Am, Jehudos Ha-Levi, Rotšildo ir kitų. 1913 m. buvo pastatytas kino teatras ,,Edenas“, kuris ilgiems metams tapo miesto kultūros ir visuomeniniu centru. Jame 1923 m. vasarą įvyko pirmosios Palestinos operos, tapusios Izraelio operos pradininke, premjera. Tada vadovaujant dirigentui Markui Golinkinui buvo pastatyta Džiuzepės Verdi opera ,,Traviata“.

Naujojo miesto gyventojų skaičius augo ir 1916 m. pradžiai pasiekė 3000. Bet 1917 m. žydai turėjo palikti savo namus, nes Osmanų imperija prisiėmė atsakomybę už visą šį regioną. Po metų atėjo anglai ir žydai pradėjo vėl grįžti į miestą.

1923 m. repatriantai atstatinėjo namus, tiesė naujas gatves, statė fabrikus ir gamyklas, vystė pramonę. Miestas pradėjo augti. 1924-1930 m. buvo pastatytos naujos mokyklos, bankai, biurų pastatai, parduotuvės, muziejai ir viešbučiai. 1932 m. Tel Avive pravesta pirmoji Makabijada, 1934 m. Tel Avivui buvo suteiktas miesto statusas. Tel Avivas sparčiai plėtėsi toliau: buvo pastatyti jūrų uostas, aerouostas, autobusų stotis, Zinos Dizengof aikštė.

Mieste atsirado naujos bauhaus stiliaus gatvės. Iki 1950 m. šiuo estetiniu, funkcionaliu ir ekonominiu stiliumi Tel Avive buvo pastatyta daugiau nei 4000 namų. Talentingų žydų architektūros projektavimo specialistų dėka, šis miestas įgavo įspūdingo ,,Baltojo miesto“ vaizdą, todėl 2003 m. UNESCO Tel Avivą įtraukė į pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

1948 m. gegužės 14 d. pirmojo Tel Avivo mero Meiro Dizengofo namuose buvo paskelbta Nepriklausoma Izraelio Valstybė. Čia Dovydas Ben Gurionas (vėliau buvo pirmasis Izraelio Ministras Pirmininkas) perskaitė ir garsiąją Nepriklausomybės Deklaraciją.

Tel Avivas 1 metus ir 7 mėnesius buvo laikinoji Izraelio sostinė. Kneseto posėdžiai vykdavo kino teatre ,,Kesem“ ir viešbutyje ,,San-Remo“. Į Jeruzalę Parlamentas pervažiavo 1949 m. gruodžio 26 d. Nuo šios dienos ji yra Izraelio sostinė.

1949 m. senasis Jaffos miestas ir Tel Avivas buvo sujungti į vieną Tel Avivo-Jaffos miestą. Dabar tai megapolis, ,,kuris niekada nemiega“.

Šaltinis: isrageo.com, ru.raphaelhotels-telaviv.com, guide-israel.ru, teleor.net.

Nuotrauka iš astramarine-tour.com.ua.

Parengė ir iš rusų kalbos išvertė Gražina Ragauskaitė.