Pesachas

Pesachas – viena didžiausių žydų švenčių, primenanti apie žydų išsivadavimą iš Egipto nelaisvės ir švenčiama per pirmąją pavasarinę Mėnulio pilnatį. Žydai iš Egipto išėjo 2448 m. (1312 m. pr. m. e.) naktį iš Nisano mėnesio 14 į 15 dieną – štai kodėl ji yra pirmoji Pesacho diena. Toroje nurodoma, kad Pesachas trunka septynias dienas ir pirmą iš jų ruošiamas Sederis. Diasporoje Pesachas tradiciškai tęsiasi aštuonias dienas ir Sederis ruošiamas pirmąją bei antrąją šventės dienas. Pesachas dar vadinamas ,,neraugintos duonos šventė“, ,,pavasario švente“, ,,mūsų laisvės metu“ ir ,,macų švente“.

Taigi, per Pesachą viskas prasideda nuo Sederio – šventinės trapezos. Tačiau pradėti ją galima tik po to, kai saulė nusileidžia už horizonto ir pasislepia paskutiniai jos spinduliai. Būtinai skaitoma malda, po kurios visi pradeda valgyti. Už stalo giedamos psalmes ir laiminama vienas kitą. Šią dieną prie trapezos stalo kviečiami vargšai, neturtingi žmonės ir tie, kurie neturi galimybės šį vakarą praleisti su savo artimaisiais.

Pesacho šventės metu namuose negali būti nieko raugto – duonos, alaus, giros ir t.t. Jeigu šių produktų iki šventės užsilieka, tai po jos jų jau negalima naudoti maistui. Prieš Pesachą tai paprastai suvalgoma arba sudeginama.

Visą šventinę savaitę būtina išlaisvinti save nuo rutinos bei kasdieninių darbų ir savo mintis pašvęsti Dievui.


Pasirengimas šventei, Sederis


Pasirengimas prasideda iš karto po Purimo šventės. Suplanuojamas ir atidžiai vykdomas visas gyvenamųjų patalpų tvarkymas, kurio tikslas patikrinti ar kur nors nėra užkritusio, užsilikusio raugintos duonos arba raugo (hebr. ,,chamec“) net ir mažiausio gabaliuko. Tora neleidžia namuose per Pesacho šventę laikyti ,,chamec“, bet jeigu dėl kažkokių priežasčių jis užsiliko, siūloma jį sunaikinti, surinkti į vieną vietą (atskirą spintelę) arba sudėti į dėžutę ir parduoti/atiduoti ne žydų tautybės žmogui. Kad namuose nebūtų kaupiami Pesachui netinkantys maisto produktai, paprastai šeimininkės prieš vieną-dvi savaites iki jo stengiasi įsigyti tik šiai šventei tinkantį maistą.

Per Pesachą ir visus metus naudoti indai yra nenaudojami – jie keičiami specialiais šventiniais indais.

Vakarą iš Nisano mėnesio 13 į 14-ąją (likus parai iki šventės) namai jau paruošti: visas ,,chamec“, tik mažas kiekis, kurį galima suvalgyti 14-osios ryto 10 valandos, išneštas iš namų. Šį vakarą atliekamas ir „bdikat chamec“ – ,,chamec“ likučių patikrinimas. Paprastai šeimos galva ir vaikai taria palaiminimus ir vykdo paskutines paieškas, žvalgydamiesi netgi į slapčiausias namų vietas. Po to mintyse ir širdyje yra išsižadama nuo bet kokio netyčia namuose likusio ,,chamec“. Sekantį, Nisano mėnesio 14-osios rytą, po 10 valandos, visi jo likučiai sudeginami lauke. Taip pabaigiama simbolinio apsivalymo nuo vidinių trūkumų ir ,,sugedimo“ procedūra, kuri vadinama ,,biur chamec“ – ,,chamec“ sunaikinimu. Nuo šio momento iki vakaro, kai visi susirinks į Sederį, stengiamasi mažiau valgyti (,,chemec“ valgyti jau negalima), o macus bus galima valgyti tik susirinkus į šventinę trapezą. Paprastai šiuo laiku valgomi vaisiai, daržovės arba žuvis.

Visą Nisano mėnesio 14 dieną vyksta baigiamoji pasirengimo Pesacho šventei dalis – gaminama viskas, kas yra reikalinga Sederiui: nepamirštami kauliukai su mėsa, karčios žolelės (salotos, krienai), kietai virtas kiaušinis, charosetas (obuolių, medaus, vyno ir riešutų masė, simbolizuojanti medžiagą, iš kurios būdami Egipto nelaisvėje žydai gamino plytas piramidžių statybai). Vyną gamina taip, kad kiekvienam suaugusiam tektų ne mažiau keturių pilnų taurių.

Vakarėjant apsirengiami šventiniai rūbai. Prieš leidžiantis saulei namų šeimininkė uždega žvakes. Šventė prasideda. Vyrai renkasi sinagogoje pakankamai trumpam vakarinės (šventinės) maldos skaitymui, o po to grįžta namo. Prasideda Sederis, į kurį kviečiamos giminės, draugai ir tie, kurie dėl kažkokių priežasčių negalėjo trapezos organizuoti savo namuose. Juk toks įstatymas: kiekvienas norintis dalyvauti Sederio trapezoje žydas turi turėti galimybę tai padaryti.

Sederio esmė yra ta, kad vieną kartą per metus kiekvienas žydas turi būtinai išgirsti pasakojimą apie žydų išsivadavimą iš Egipto nelaisvės.

Šventinio Sederio trapezą sudaro šie elementai:

Kidušas – kažkokia prasme tai dienos ir jos paskirties deklaravimas. Vykdomas kaip palaiminimas virš vyno taurės – atliekamas ne stovint, o sėdint ir vynas geriamas visu kūnu pasilenkus į kairę pusę.

Netilat Jadaim – rankų plovimas prieš atsikandant duoną (duona – pagrindinis žmogaus maistas, todėl trapezą pradedama nuo jos). Tačiau šioje šventėje duona nevalgoma – ji keičiama žalumynais (arba bulvėmis), pamirkant du kartus į sūrų vandenį. Tik po to imama maca, bet vėl gi – ji tik įlaužiama, bet nevalgoma…Pagal tradiciją jauniausias sūnus (ar kitas Sederio dalyvis) turi užduoti keturis klausimus, susietus su Velykų trapezos skirtumais nuo bet kurių kitų žydų trapezų. Atsakymas į šiuos klausimus – pradedama skaityti pagrindinė Agados dalis, kurioje ir pasakojama apie žydų išsivadavimą iš Egipto nelaisvės.

Trapezos pabaigoje – ,,Birkat HaMazon“ – padėka Aukščiausiajam už trapezą ir Jo dovanotą galimybę dalyvauti joje. Į ,,Birkat HaMazon“ įeina padėkos už derlingą Izraelio žemę, šventą Jeruzalės miestą, laimę švęsti Šeštadienį (ar kitą žydų šventę), už tą gerą, kas jau teko ir dar teks žydų tautai.

Tokia bet kurios šventinės trapezos tvarka. Bet Pesacho naktį viskas atrodo visai kitaip ir tai suprantama: švenčiamas žydų tautos išsivadavimas ir tautos būties prasmė. Yra ir kitas šios tvarkos tikslas: atkreipti vaikų dėmesį į šios šventės ypatingumą, sužadinti jų dėmesį ir norą atidžiai klausytis pasakojimo apie žydų išsivadavimą iš Egipto nelaisvės.


Apie Pesachą


Pesachas trunka septynias dienas. Pirmoji ir septintoji iš jų vadinasi ,,jom-tov“ – šventė. Pirmoji Pesacho diena, Sederis, jau aptarta, apie paskutinę – kiek vėliau. O kas per dienos nuo antros iki šeštos? Jos vadinamos ,,hol a moed“ ir šiame pavadinime visa esmė. ,,Hol“ – įprastas, ,,moed“ – išskirtas, skirtas – tai yra įprastos dienos, skirtos įvairiems šventiniams užsiėmimams.

Pirmiausia priminsime tai, kad ,,hol a moed“ per Pesachą galioja įstatymai apie ,,chamec“ – jis visiškai uždraustas. Be to ,,hol a moed“ dienomis, kaip taisyklė, nedirbama ir nesprendžiami dalykiniai klausimai (nors tai neuždrausta). Nedirbami ir kasdieniniai buitiniai darbai – neskalbiama, netvarkomi namai ir pan. Be abejo, maisto gaminimas leidžiamas.

Ką gi veikia Pesacho šventinėmis dienomis? Laisvas dienas panaudoja gilesniam Toros mokymuisi, daugiau laiko praleidžia su šeima, vaikšto į svečius. Tie, kurie gyvena ne Jeruzalėje, stengiasi aplankyti šį vienintelį miestą, kuriame slypi dvasinė prasmė, nes jis – pasaulio sostinė.


Pesacho stalas


Macos, vynas, zroa (apkepta mėsa/vištienos sparnelis), beicas (kietai virtas kiaušinis), maroras (karčios žolelės), charosetas, karpas (sodo daržovės), chazeret (tarkuotas krienas).


Septintoji Pesacho diena


Galima sakyti, kad pirmoji Pesacho diena – džiaugsmo žydų tautos gelbėtoju, išvedusiu ją iš egiptiečių vergovės Moše Rabeinu diena, o paskutinė – Mošiacho džiaugsmo diena. Septintoji Pesacho diena – išsivadavimo pabaigos simbolis. Septintoji diena – vėl ,,jom-tov“ – ,,pilna“ šventė. Kas gi švenčiama?

Į Nisano mėnesio 21-osios naktį, septintąją dieną po išsivadavimo, žydų tauta stovėjo ant Raudonosios jūros kranto. Jai už nugaros buvo gerai ginkluota ir apmokyta faraono vadovaujama Egipto kariuomenė, kuri tik ir laukė aušros, kad susigražintų pabėgėlius vergus. Priekyje – jūra. Žmonių širdys, dar visai neseniai gyvenusios vergišką gyvenimą, sustingo baimėje. O ir vilties buvo mažai: rinktinės kariuomenės dalys žinojo ką daryti. Bet Aukščiausiasis Mošei pasakė: žydai turi pereiti jūrą. Ir tauta nuėjo…Staiga jūra prasiskyrė, tarsi kažkieno ranka ją suskirstė į dvylika praėjimų, atverdama kiekviename iš jų sausą (!) dugną.

O egiptiečiai? Kai saulė pakilo aukščiau, jie pamatė tuos dvylika praėjimų ir puolė vytis žydus. Bet jūros dugnas staiga pasidarė klampus…Ratuoti kariai pradėjo klimpti, o žydai per tą laiką jau pasiekė kitą krantą. Kai jie atsisuko atgal pamatė puikiąją faraono armiją, kuri kovojo su smėliu. Ir tada jūros vanduo susijungė…

…Septynios Pesacho šventinės dienos eina į pabaigą. Atėjus vakarui vykdoma ,,Avdala“ – atskiriama šventinė diena nuo kasdienybės. Imama vyno taurė ir po palaiminimo virš vyno sakoma: ,,Palaimintas Tu, Aukščiausiasis…atskyręs tarp pakylėto ir kasdieniško, tarp šviesos ir tamsos, tarp Izraelio ir kitų tautų, tarp septintosios dienos (Šeštadienio) ir šešių Sutvėrimo dienų…“


Kas buvo toliau…


Lygiai po septynių savaičių žydų tauta jau stovėjo prie Sinajaus kalno ir klausėsi Aukščiausiojo balso. Jis pakvietė žydus garbingai gauti brangenybių brangenybę – Jo Torą. Ir žydai nuėjo toliau – į Izraelio Žemę.

Toros gavimą žydai pažymi Šavuoto švente. Ji skiriama didžiausio įvykio žmonijos istorijoje – Sinajaus Apreiškimo garbei. Šią 2448 m. nuo pasaulio sukūrimo dieną, t.y. 1312 m. prieš mūsų erą, Dievas davė žydams Torą ir dešimt Dievo įsakymų, kurie yra  moralės bei etikos pagrindas visai žmonijos civilizacijai.

Faktai apie Pesachą:

  1. Pesachas švenčiamas pavasarį.
  2. Įprasta visą mėnesį prieš Pesachą nevalgyti macos, kad Pesacho naktį valgyti su ypatingu malonumu.
  3. Dieną prieš Pesachą vyrai-pirmagimiai turi pasninkauti.
  4. Vyną Pesacho Sederiui pageidautina rinktis raudonąjį.
  5. Ant stalo padėti trys macų paplotėliai simbolizuoja tris žydų tautos sluoksnius: kojenus, levitus ir paprastus žydus.
  6. Afikomanas – paskutinis macos gabalėlis, kuris valgomas velykinio Sederio metu, kad burnoje pasiliktų macos skonis. Be afikomano velykinė trapeza laikoma nepabaigta.
  7. Daugelyje žydų bendruomenių yra paprotys – vaikai ,,vagia“ afikomaną ir atiduoda jį tik už išpirką.
  8. Daugelis išminčių nerekomenduoja ,,vogti“ afikomaną, todėl kad tai, net ir juokaujant, nieko gero neduoda.
  9. Macą valgo, o vyną geria pusiau gulėdami, nes senovėje taip valgė turtingi laisvi žmonės. Karčias žoleles, kurios primena buvusią vergovę, valgo išsitiesę.
  10. Į Pesacho septintos dienos naktį įvyko stebuklas – buvo perbrista jūra.
  11. Ijaro mėnesio 14 dieną, praėjus mėnesiui po Pesacho, švenčiamas Pesachas-Šeni.

Šaltiniai: evrey.com, vedmochka.net, ujew.com.ua.

Nuotrauka iš god-2018s.com.


Parengė ir iš rusų kalbos vertė Gražina Ragauskaitė.